Virš mūsų galvų sparčiai formuojasi naujas kritinės infrastruktūros sluoksnis. Žemosios Žemės orbitos (LEO) erdvė, kurią „NASA“ apibrėžia kaip iki 2 tūkst. km aukštyje esančią orbitą, iš siauro techninio lauko virsta vienu strategiškai svarbiausių XXI amžiaus „žaidimo laukų“.

LEO šiandien yra pagrindas pasaulinei navigacijai, telekomunikacijoms, gynybai ir ryšiui visame pasaulyje. Kartu ši sritis pritraukia vis daugiau kapitalo: pagal „Space IQ“ ataskaitą, 2025 m. į kosmoso ekonomikos startuolius ir susijusius projektus investuota daugiau nei 45 mlrd. JAV dolerių, kai 2024 m. suma buvo mažesnė nei 25 mlrd. JAV dolerių.

LEO palydovai dėl santykinai mažo atstumo iki Žemės leidžia užtikrinti greitesnį atsako laiką, mažesnes paleidimo sąnaudas ir spartesnį ryšį. Skirtingai nei geostacionarioje orbitoje esantys palydovai, LEO objektai „nekaba“ virš vieno taško – jie dažniausiai veikia palydovų spiečiais (konstelacijomis), kad būtų pasiektas kuo didesnis pasaulinis padengimas.

Tuo tarpu aukštesnėse orbitose – vidutinėje Žemės orbitoje (MEO) ir geostacionarioje orbitoje (GEO) – veikia seniai įsitvirtinusi palydovinė infrastruktūra, tačiau ji turi griežtesnius veikimo apribojimus.

„Orbitinė prieiga tampa strateginiu turtu, panašiai kaip uostai, kabeliai ar energijos tinklai Žemėje“, – „CNBC“ sakė Šveicarijos kibernetinio saugumo ir puslaidininkių bendrovės „Wisekey“ vadovas Carlosas Moreira.

Ryškiausias šio lūžio pavyzdys – Elono Musko valdoma „SpaceX“. Bendrovė jau eksploatuoja „Starlink“ konstelaciją, kuri šiuo metu turi daugiau nei 9,5 tūkst. palydovų. „SpaceX“ planuoja tinklą plėsti, pridėdama dar tūkstančius palydovų, o taip pat yra pasiūliusi dar ambicingesnę idėją – saulės energija maitinamą orbitinių duomenų centrų sistemą, kuri ilgainiui galėtų apimti net iki 1 mln. palydovų.

Vis dėlto „SpaceX“ nėra vienintelė. Šią savaitę „Nvidia“ pristatė naują platformą, skirtą dirbtinio intelekto skaičiavimus perkelti į orbitą. Sistema kuriama taip, kad galėtų aptarnauti orbitinius duomenų centrus, geografinės erdvinės žvalgybos sprendimus bei autonomines kosmoso operacijas.

„Kosmoso kompiuterija, paskutinė riba, jau atėjo“, – 2026 m. bendrovės konferencijoje San Chosė sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Jo teigimu, toks požiūris galėtų paversti orbitinius duomenų centrus atradimų įrankiais, o kosminius aparatus – savarankiškai naviguojančiomis sistemomis.

LEO segmentą aktyviai plečia ir „Amazon“. Jos projektas „Amazon LEO“, anksčiau žinotas kaip „Project Kuiper“, planuoja į žemąją Žemės orbitą iškelti daugiau nei 3 tūkst. palydovų. Anksčiau šiais metais JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) patvirtino dar 4,5 tūkst. palydovų būsimam dislokavimui. Tuo metu Jeffo Bezoso įkurta „Blue Origin“ iki 2027 m. pabaigos, tikimasi, turėtų paleisti daugiau nei 5 tūkst. palydovų.

Europoje „Eutelsat“ valdomas „OneWeb“ LEO tinklas šiuo metu sudarytas iš daugiau nei 600 palydovų. Nors mastas gerokai mažesnis, Prancūzija tikisi, kad ilgainiui šis tinklas galės konkuruoti su „Starlink“. Šalis yra įsipareigojusi investuoti 1,35 mlrd. eurų į „Eutelsat“ ir, turėdama apie 30 proc. akcijų paketą, tapo didžiausia bendrovės akcininke.

Kinija taip pat yra pateikusi planus – daugiau nei 200 tūkst. palydovų, numatytų 14 konstelacijų. Tokie mastai rodo esminį pokytį: kaip kosmosas bus naudojamas, reguliuojamas ir komercializuojamas, artimiausiais metais gali pasikeisti iš esmės.

Naujas investicijų etapas

Pagal „Space Capital“ skaičiavimus, nuo 2009 m. į kosmoso ekonomiką investuota daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių. Daugiau nei pusę šios sumos sudaro investicijos iš JAV, po jų rikiuojasi Kinija.

„Space Capital“ vadovas Chadas Andersonas teigia, kad sektorius vis dar yra „daugiametės infrastruktūros ciklo“ pradžioje. Vis dėlto, jo vertinimu, industrija jau pakankamai subrendo, kad pasiūlytų reikšmingų galimybių viešosiose rinkose. Šiuo metu biržose jau kotiruojama apie keliolika kosmoso bendrovių, o artimiausiais metais jų skaičius gali augti.

Tarp labiausiai laukiamų įvykių minimas galimas „SpaceX“ akcijų viešas platinimas. Ch. Andersono teigimu, toks žingsnis galėtų tapti kosmoso sektoriaus „Netscape momentu“ – lūžiu, po kurio pasikeičia investuotojų lūkesčiai ir į rinką pritraukiamas platesnis kapitalas.

Tačiau „Wisekey“ vadovas C. Moreira perspėja, kad šią plėtrą būtina valdyti su tokiu pat rimtumu, kaip Žemėje sprendžiami skaitmeninio suvereniteto klausimai. Jo teigimu, kosmosas turėtų išlikti sritimi, kuri duoda naudą žmonijai – stiprina ryšį, skatina mokslinius atradimus ir ekonomikos augimą – o ne tampa nekontroliuojamos konkurencijos ir sisteminės rizikos zona.

Reguliavimo rizikos

Vienas didžiausių augimo iššūkių – suskaidytas LEO valdymas ir daugiasluoksnė veiklos sistema. Tarptautiniu lygiu „Outer Space Treaty“ numato, kad valstybės yra atsakingos už visą kosminę veiklą, vykdomą jų jurisdikcijoje. Tuo pat metu Jungtinių Tautų kosminių šiukšlių mažinimo gairės pateikia neprivalomus tvarumo principus.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) valdo pasaulinį radijo dažnių paskirstymą, padėdama išvengti trukdžių ir užtikrinti patikimą ryšio tinklų veikimą. Greta formalių mechanizmų veikia ir pramonės grupės, pavyzdžiui, „Space Safety Coalition“, skatinančios savanoriškus gerosios praktikos standartus.

Nacionalinės institucijos užtikrina operacinę priežiūrą. Pavyzdžiui, JAV FCC licencijuoja palydovų konstelacijas ir dažnių naudojimą, o Federalinė aviacijos administracija (FAA) prižiūri paleidimus ir sugrįžimus į atmosferą.

Vis dėlto, kaip teigia daugelis ekspertų, dabartinės taisyklės nebėra pakankamos. Telekomunikacijų, technologijų ir žiniasklaidos (TMT) teisės specialistas Raza Rizvi iš „Simmons & Simmons“ sako, kad didelė dalis šiandienos teisinės architektūros buvo kurta labiau nuspėjamoms GEO sąlygoms.

„Dabar, kai žengiame į didesnės rizikos ir didesnio sudėtingumo LEO aplinką, dar neturime specifinių teisinių įrankių, kurie leistų suvaldyti šią naują technologiją“, – pažymi jis.

Kosminių skrydžių žvalgybos bendrovės „Kayhan Space“ vadovas Siamakas Hesaras taip pat teigia, kad esami reguliavimo modeliai buvo sukurti lėčiau judantiems, valstybės varomiems kosmoso projektams. Jo vertinimu, taisyklės turi vystytis tokiu tempu, kokiu auga pati industrija, nes pagrindiniais kosmoso naudotojais vis dažniau tampa ne vyriausybės, o komerciniai operatoriai.

Ši transformacija keičia ir verslo lyderių požiūrį į galimybes. „Amazon LEO“ atstovas Europoje Martijnas Rogieris van Deldenas sako matantis didžiulę progą LEO palydovais prijungti milijardus žmonių, o tai, jo žodžiais, galėtų tapti esminiu žingsniu mažinant skaitmeninę atskirtį.