Švedija Rusiją įvardijo kaip didžiausią grėsmę savo saugumui ir perspėja, kad Maskvos vis rizikingesnis elgesys gali sukelti pavojingą eskalaciją.
Antradienį paskelbtoje šalies Karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos metinėje ataskaitoje kaip Rusijos priešiškų veiksmų pavyzdžiai nurodomi oro erdvės pažeidimai, diversijos ir kibernetinės operacijos Švedijos kaimynystėje, įskaitant Baltijos jūros regioną.
„Rusija yra pagrindinė karinė grėsmė Švedijai ir NATO“, – teigiama ataskaitoje. Joje pabrėžiama, kad ši grėsmė yra „rimta ir konkreti“, o Maskvos elgesys apibūdinamas kaip „oportunistinis ir agresyvus“.
Toks Švedijos vertinimas paskelbtas po to, kai Estijos Užsienio žvalgybos tarnyba praėjusią savaitę savo metinėje apžvalgoje Rusiją įvardijo kaip „pavojingą, nepaisant jos nekompetencijos“.
Vis dėlto Estijos apžvalgoje raginta nepasiduoti „panikai“: teigiama nematanti įrodymų, kad Rusija artimiausiais metais ketintų pulti Estiją ar NATO. Taip pat prognozuojama, kad artimoje perspektyvoje toks scenarijus mažai tikėtinas, atsižvelgiant į sustiprintas Europos gynybos priemones.
Taip pat skaitykite:
Praėjusią savaitę vykusiame fone surengtame brifinge, kuriame dalyvavo ir „POLITICO“, panašią poziciją išsakė ir aukštas NATO pareigūnas.
„Mus saugo aljanso stiprybė ir tikėjimas, kurį tiek mes, tiek Rusija turime 5-uoju straipsniu (red past. NATO kolektyvinės gynybos nuostata), taip pat naujausi NATO narių įsipareigojimai didinti gynybos išlaidas iki 3,5 proc. BVP“, – sakė pareigūnas.
„Kol toliau investuosime, būtent tai išlaikys situaciją tokioje pusiausvyroje, kurioje Rusija nedrįstų“, – pridūrė jis.
Tačiau tiek Estijos ataskaitoje, tiek NATO pareigūno komentaruose pažymima, kad Rusija smarkiai padidino artilerijos gamybą. Tai laikoma ženklu, jog Maskva išliks grėsme net ir tuo atveju, jei Ukrainoje būtų pasiektas taikos susitarimas.
Estijos apžvalgoje teigiama, kad Rusija „ruošiasi kitam karui“, o artilerijos sviedinių ir kitos su artilerija susijusios produkcijos gamyba nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios išaugo 17 kartų. Karas jau įžengė į penktuosius metus.
Taip pat skaitykite:
„Nepavyksta tiesiog visko išjungti kitą dieną, kai baigiasi karas“, – sakė aukštas NATO pareigūnas. Pasak jo, kai kuriose srityse Rusija gali tapti net stipresnė karine prasme, nei buvo pradėdama karą prieš Ukrainą.
Tuo pat metu nurodoma, kad JAV ir Izraelio smūgiai Artimuosiuose Rytuose išaugino naftos kainas, o tai stiprina Kremliaus galimybes finansuoti karinę kampaniją.
Taip pat teigiama, jog JAV smūgiai Iranui galėjo dar labiau sustiprinti Rusijos prezidento įtarumą ir jo ryžtą siekti pergalės Ukrainoje.
Minima, kad V. Putinas galėjo netekti sąjungininko po ajatolos Ali Khamenei mirties, tačiau naftos kainų šokas Kremliui yra palankus.
Galiausiai pabrėžiama, jog Damasko, Karakaso, o dabar ir Teherano lyderiai esą įsitikino, kad Rusijos parama turi aiškias ribas.
