Advertisement

KTU mokslininkų sukurtas DI modelis gali atskleisti tai, ko iki šiol nematėme upėse

ELTA
1 min. skaitymo
Nemunas - ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkų komanda sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto (DI) modelį, skirtą lygumų upių būklei stebėti.

Pasak mokslininkų, naujoji technologija leis tiksliau nustatyti vandens telkinio pokyčius, prognozuoti potvynius bei vertinti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias situacijas. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – pranešime cituojama KTU profesorė Dalia Čalnerytė.

Mokslininkų sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis. 

KTU mokslininkai tyrimams pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą bei eliminuoti aplinkos trikdžius, tokius kaip vėjas, atspindžiai ar kitus veiksnius.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *