Praėjus kelioms valandoms po pirmųjų JAV ir Izraelio „prevencinių“ smūgių Iranui vasario 28 d., duomenų analizės bendrovė „Kpler“ Persijos įlankoje užfiksavo neįprastus laivų manevrus. Laivų buvimo vietos duomenys rodė, kad kai kurie jų esą juda sausuma, o maršrutai staiga lūžta kampuotomis, daugiakampėmis trajektorijomis.

Nuo karo pradžios panašūs vietos nustatymo paslaugų sutrikimai Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugo ir palietė jūrininkus, aviaciją bei vairuotojus. Ši situacija išryškino ir seniai aptarinėjamas GPS – JAV sukurtos palydovinės navigacijos sistemos – pažeidžiamumo vietas.

„Kpler“ jau ne vienerius metus fiksavo tūkstančius atvejų, kai Persijos įlankoje naftos tanklaiviai manipuliuodavo laivuose įrengtos automatinės identifikavimo sistemos (AIS) signalais, kad paslėptų judėjimą ir apeitų sankcijas Iranui. Tokia praktika vadinama signalo klastojimu (angl. spoofing): ji leidžia iškraipyti koordinates ir užmaskuoti tikrąjį maršrutą.

Tačiau prasidėjus kariniams veiksmams vietos signalų klastojimas ir slopinimas Persijos įlankoje, pasak analitikų, išaugo ypač smarkiai. Per pirmąsias 24 konflikto valandas jūrinės žvalgybos bendrovė „Windward“ skaičiavo daugiau nei 1 100 laivų, patyrusių AIS trukdžius, o po savaitės tokių atvejų skaičius, kaip teigiama, buvo dar 55 proc. didesnis.

„Siaurasis taškas“ ir augantis pavojus

„Regiono valstybės dėl įvairių priežasčių bando slopinti GPS ar kitus palydovinės navigacijos signalus“, – naujienų kanalui „CNBC“ elektroniniu paštu teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro „CSIS“ Aviacijos ir kosmoso saugumo projekto direktoriaus pavaduotojas Claytonas Swope’as.

Jo vertinimu, didesni trukdžiai gali būti susiję su Persijos įlankos valstybių pastangomis apsisaugoti nuo dronų ir raketų smūgių kritinei infrastruktūrai: slopinant ar klaidinant signalus siekiama „suklaidinti“ priešiškų dronų ir raketų navigacines sistemas. Pasak „CSIS“, tokios elektroninės priemonės vis dažniau taikomos kaip gynybinės priemonės šiuolaikiniuose konfliktuose – panašūs sutrikimai fiksuoti ir po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.

Vis dėlto trukdžiai paliečia ir kasdienį gyvenimą. Buvo fiksuojami atvejai, kai orlaivių skrydžio trajektorijos atrodo chaotiškos, primenančios bangas. Ant žemės neveikiantis GPS kai kuriuose įrenginiuose rodė, kad maisto kurjeriai esą atsidūrė netoli Dubajaus pakrantės, nors realiai buvo mieste.

Nuolatinis signalų slopinimas ir klastojimas kelia ir visuomenės saugumo rizikų, perspėjo GPS inovacijų aljanso vadovė Lisa Dyer. Nors Hormūzo sąsiaurio blokavimas reikšmingai sumažino laivybos intensyvumą Persijos įlankoje, daliai užsienio laivų su kitų šalių vėliavomis, tarp jų Kinijos ir Indijos, vis dar leidžiama tranzitu kirsti šį ruožą.

Laivams, kurie vis dar gabena naftą, tikslus pozicionavimas yra kritiškai svarbus: siauriausioje vietoje Hormūzo sąsiauris tėra apie 33 km pločio, todėl klaidingi duomenys gali didinti susidūrimų ar užplaukimo ant seklumos riziką.

Be navigacijos iššūkių laivams ir aviacijai, signalų trukdžiai gali apsunkinti ir gelbėjimo bei skubiosios pagalbos tarnybų darbą, nes šios tarnybos dažnai remiasi navigacinėmis sistemomis.

Ar Iranas remiasi Kinijos „BeiDou“?

Nors regione trukdžių daugėja, Irano smūgiai nesiliauja, todėl viešojoje erdvėje kyla klausimų, iš kur Iranas gauna technologinių galimybių tiksliai taikyti smūgius.

Navigacijos technologijų startuolio „SandboxAQ“ vadovas Jackas Hidary interviu „CNBC“ teigė matantis požymių, kad Iranas galėjo gauti prieigą prie Kinijos globalios palydovinės navigacijos sistemos „BeiDou“. Jo žodžiais, tai galėtų didinti smūgių tikslumą ir padėti efektyviau nustatyti taikinius.

Kiti analitikai taip pat sieja pastebimą Irano smūgių tikslumą su „BeiDou“ naudojimu. Vis dėlto raketos ir dronai dažnai remiasi ne vien palydovine navigacija: taikymui gali būti naudojamos ir inercinės navigacijos sistemos, veikiančios nepriklausomai nuo palydovinių signalų.

Kinija „BeiDou“ iš pradžių kūrė kariniams tikslams, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV GPS. Šiuo metu „BeiDou“ naudojama ir komercinėms reikmėms, o „SandboxAQ“ produktų vadovas Luca Ferrara yra teigęs, kad ši sistema, lyginant su kitomis – GPS, Europos „Galileo“ ar Rusijos „GLONASS“ – pasižymi itin plačiu palydovų tinklu.

Teheranas oficialiai nekomentavo, ar naudoja „BeiDou“. Tuo pat metu Irano ryšių ir informacinių technologijų ministro pavaduotojas Ehsanas Chitsazas, remiantis Kinijos valstybine žiniasklaida, yra teigiamai įvertinęs „BeiDou“ tikslumą ir architektūrą po pernai vykusio trumpo karo tarp Irano ir Izraelio. Nei Irano, nei Kinijos institucijos į „CNBC“ prašymus pakomentuoti tuo metu neatsakė.

Ekspertai: tai nebūtų netikėta

„CSIS“ atstovas C. Swope’as sako, kad net jei Iranas iš tiesų naudotų „BeiDou“, tam nebūtinai reikėtų aktyvios Kinijos paramos ar koordinavimo.

„Šiuolaikiniai palydovinei navigacijai skirti lustai gali priimti visų keturių pagrindinių globalių sistemų signalus, todėl Iranas galėtų naudoti „BeiDou“, arba net „GLONASS“ ar „Galileo“,“ – teigė C. Swope’as.

GPS inovacijų aljanso vadovė L. Dyer pridūrė, kad dauguma komercinių imtuvų navigacijai naudoja kelias palydovų grupes, kurios tam tikrais aspektais yra suderinamos. Ji taip pat pažymėjo, kad net ir naudojant „BeiDou“, ši palydovinė sistema būtų pažeidžiama toms pačioms slopinimo ir klastojimo grėsmėms, kaip ir GPS.

Pramonės atstovų teigimu, karas Artimuosiuose Rytuose dar kartą parodė, kiek trapus gali būti pasitikėjimas vien palydovine navigacija. L. Ferrara pabrėžė, kad dabar iš esmės kvestionuojama nuostata, jog palydoviniai sprendimai gali būti vienintelis patikimas pagrindas pozicionavimui, navigacijai ir tiksliam laikui užtikrinti. „SandboxAQ“ šiuo metu bando technologiją, kuri vietos nustatymui remiasi Žemės magnetiniu lauku, o ne palydoviniais signalais.

Tuo pat metu alternatyvios sistemos, tokios kaip Kinijos „BeiDou“ ar Rusijos „GLONASS“, pasak L. Ferrara, mažina tradicinę JAV strateginę persvarą ir silpnina Vašingtono įtaką globaliai navigacijai.

Vis dėlto JAV, ekspertų vertinimu, gali turėti svarbų pranašumą: jų pajėgos pereina prie naujo GPS signalo, kuris yra atsparesnis slopinimui ir pritaikytas veikti intensyvių trukdžių aplinkoje.

„Net esant nuolatiniams trukdžiams… kariuomenė vis tiek turėtų gebėti vykdyti operacijas“, – teigė C. Swope’as.