Per tris dešimtmečius Lenkija iš pokomunistinės valstybės virto viena dinamiškiausių Europos ekonomikų. Šalies bendrasis vidaus produktas priartėjo prie 1 trilijono eurų ribos, o Lenkija kviečiama prie didžiųjų valstybių stalo G20 susitikimuose.
Kartu šalį pradeda atrasti ir anksčiau išvykę talentai – vis daugiau jaunų profesionalų ir verslininkų grįžta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Skandinavijos ir kuria verslus namuose.
Transformacija nuo 1989 metų
Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis primena, kad lūžis įvyko 1989 metais, kai šalis pradėjo rinkos reformas ir atvėrė ekonomiką pasauliui. Tuomet BVP tesiekė kelias dešimtis milijardų eurų.
„Per šį laikotarpį pasaulyje greičiau už mus augo tik Kinija“, – sakė Domanskis, pabrėždamas ankstyvųjų reformų ir stiprių institucijų svarbą.
Prie sėkmės prisidėjo Lenkijos verslumas, narystė Europos Sąjungoje nuo 2004 metų ir plati ekonomikos struktūra. Šalis išvengė priklausomybės nuo vieno sektoriaus: čia stipri pramonė, paslaugos, auga skaitmeninė ekonomika.
Skaitmeninis šuolis ir startuoliai
Tarptautinės konsultacijų bendrovės vertinimu, Lenkijos skaitmeninis sektorius, dabar siekiantis kelias dešimtis milijardų eurų, iki 2030 metų gali išaugti beveik tris kartus ir sudaryti apie 9 proc. BVP. Tai jau ne pigių paslaugų, o aukštos pridėtinės vertės ekosistema.
Varšuvoje gimusi ir Kembridže studijavusi Aleksandra Pedraszewska, įkūrusi holografinių ekranų bendrovę „VividQ“ Jungtinėje Karalystėje, nusprendė grįžti ir įsteigė rizikos kapitalo fondą „Vastpoint“, investuojantį į regiono technologijų įmones.
„Startuolių scena čia labai gyvybinga, o komandos drąsiai tikisi iš Lenkijos kurti globalius sprendimus“, – sakė Pedraszewska.
Viešieji finansai ir gynyba
Tačiau spartus augimas atnešė ir grėsmių. Varšuvos struktūrinių tyrimų instituto ekonomistas Maciejus Albinovskis įspėja dėl didelio biudžeto deficito, kuris pernai siekė apie 7 proc. BVP, nors valstybės skola išlieka vidutiniame lygyje.
„Tai akivaizdžiai netvaru ilguoju laikotarpiu, todėl reikės ir išlaidų peržiūros, ir mokesčių didinimo“, – sakė Albinovskis, pabrėždamas ir augančių gynybos išlaidų poveikį.
Lenkija dėl karo Ukrainoje skiria beveik 5 proc. BVP gynybai ir tampa viena daugiausiai į ginkluotę investuojančių Europos Sąjungoje valstybių.
Demografija ir naujas augimo modelis
Didžiausias ilgalaikis klausimas – gyventojų senėjimas ir mažėjantis darbo jėgos skaičius. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Lenkijos darbo rinkos dalyvių sumažės maždaug penktadaliu.
„Turime daugiau investuoti į įgūdžių atnaujinimą ir mokslinius tyrimus, jei norime priartėti prie 80–90 proc. Vokietijos atlyginimų, o ne sustoti ties dabartiniais 50 proc.“, – sakė Albinovskis.
Vyriausybė bando skatinti gimstamumą ir darbo rinkos dalyvavimą – nuo finansinių priemonių šeimoms iki atnaujintos apvaisinimo pagalbinėmis priemonėmis programos. Vis dėlto ekspertai sutaria: vien socialinių priemonių nepakaks.
Lenkijai teks pereiti nuo „pasivijimo ekonomikos“ prie inovacijomis ir našumu grįsto modelio. Ar šalis sugebės išlaikyti grįžtančius talentus ir pritraukti naujų investicijų, lems, ar trilijono vertės istorija taps tvaria ilgalaike sėkme.
