Automatizacija ir skaitmenizacija pamažu tampa ne išimtimi, o standartu daugelyje Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonių.
Robotizuotos linijos, procesų valdymo sistemos ir dirbtinio intelekto sprendimai leidžia greičiau gaminti, mažinti klaidų skaičių ir geriau valdyti kaštus.
Kartu tai kelia svarbius klausimus darbuotojams ir darbdaviams: kokių profesijų reikės ateityje, kaip keisis atlyginimai, kur dings pasikartojančius darbus dirbę žmonės ir kaip jiems prisitaikyti.
Šiame straipsnyje apžvelgiame pagrindines tendencijas ir praktinius žingsnius, kurie padeda iš automatizacijos išlošti, o ne pralaimėti.
Kaip automatizacija jau keičia Lietuvos įmones
Daugelis Lietuvos gamybos įmonių jau seniai naudoja automatizuotas konvejerių linijas, pakavimo įrangą ar sandėlio robotus.
Pastaraisiais metais vis dažniau diegiami ir išmanesni sprendimai: kokybės kontrolė vaizdo atpažinimo pagrindu, prognozuojamoji įrangos priežiūra, gamybos planavimo sistemos, pagrįstos duomenų analize.
Pradžioje tokie pokyčiai dažniausiai paliečia vieną ar kelis procesus: pavyzdžiui, robotizuojamas vienas gamybos etapas arba automatizuojamas sandėlis.
Vėliau atsiranda poreikis integruoti atskiras sistemas į bendrą valdymo aplinką, o tai keičia visos įmonės darbo organizavimą ir reikalavimus darbuotojų kompetencijoms.
Kurie darbai nyksta?
Dažniausiai automatizacija pirmiausia pakeičia pasikartojančias, fizinio pobūdžio užduotis, kurias lengva aprašyti aiškiomis taisyklėmis: rūšiavimą, pakavimą, standartizuotą surinkimą, paprastesnius sandėliavimo veiksmus.
Tokie darbai paprastai yra mažesnės pridėtinės vertės ir sunkiau išlaikyti aukštą atlyginimo lygį.
Kita pusė yra naujai atsirandančios funkcijos: procesų priežiūros specialistai, įrangos operatoriai, techninės priežiūros darbuotojai, duomenų analitikai.
Šiems žmonėms reikia gebėti suprasti technologijas, analizuoti rodiklius, bendradarbiauti su inžinieriais ir vadovybe, todėl jų atsakomybė ir įgūdžių reikalavimai auga.
Ką tai daro atlyginimams ir darbo rinkai?
Automatizacija dažnai lemia aiškesnį atotrūkį tarp žemesnės ir aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų.
Paprastesni darbai gali išlikti, tačiau jų dalis mažėja, o konkurencija dėl tokių vietų gali didėti. Tai daro spaudimą atlyginimams ten, kur žmogaus darbas mažai skiriasi nuo mašinos atliekamų funkcijų.
Tuo pačiu, darbuotojai, kurie perima automatizuotų sistemų priežiūros, diegimo ar optimizavimo funkcijas, dažnai gali derėtis dėl geresnių atlyginimų.
Darbdaviams tampa naudinga investuoti į komandos kvalifikacijos kėlimą, nes prarasti parengtą specialistą brangiau, nei išlaikyti jį konkurencingu atlygimu ir tolesniu mokymu.
Darbdavių požiūris
Įmonėms, ketinančioms automatizuoti procesus, svarbu suprasti, kad vien investicijos į įrangą neužtenka. Naujų technologijų diegimas be apgalvotos darbuotojų rengimo programos dažnai sukelia pasipriešinimą, klaidas ir nepasiektas naudos tikslų.
Praktikoje pasiteisina modelis, kai dar prieš įrangos atėjimą identifikuojamos darbuotojų grupės, kurios perims naujas užduotis. Vėliau jiems suteikiami mokymai, sudaromas aiškus perėjimo planas ir numatomos tarpinės rolės, kad žmonės galėtų laipsniškai įgyti naujus įgūdžius.
Nors automatizacijos tempai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, darbuotojams verta ruoštis iš anksto, ne laukti paskutinės akimirkos, kai keičiasi konkreti darbo vieta.
Pirmas žingsnis yra blaiviai įvertinti savo užduotis: kiek jos priklauso nuo pasikartojančių veiksmų, o kiek yra analitinės, reikalauja sprendimų priėmimo ir bendravimo.
Jei didžioji dalis darbo susijusi su fizine, lengvai aprašoma veikla, verta ieškoti būdų perkelti bent dalį savo funkcijų į sudėtingesnes sritis.
Tai gali būti kokybės kontrolė, įrangos priežiūra, darbo organizavimas, duomenų suvedimas ir analizė, klientų aptarnavimas, tiekimo grandinės koordinavimas.
Kokius įgūdžius verta stiprinti šiandien?
Automatizacijos kontekste dažnai minimos dvi grupės įgūdžių: techniniai ir vadinamieji minkštieji.
Techniniai apima gebėjimą dirbti su gamybos valdymo sistemomis, suprasti pagrindinius programavimo ar duomenų analizės principus, skaityti techninę dokumentaciją, naudotis skaitmeniniais įrankiais kasdieniame darbe.
Minkštieji įgūdžiai susiję su komunikacija, problemų sprendimu, gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių, komandiškumu ir atsakomybe. Praktika rodo, kad darbuotojai, kurie atvirai bendrauja, nebijo klausti ir ieškoti sprendimų, lengviau perima naujus vaidmenis ir yra labiau vertinami darbdavių.
Regionų ekonomikai automatizacija kelia papildomų iššūkių. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose dažnai dominuoja keli stambesni darbdaviai, todėl jų sprendimai dėl technologinių investicijų tiesiogiai veikia vietos darbo rinką ir gyventojų pajamas.
Jei įmonė automatizuoja procesus ir dalį darbo vietų paverčia aukštesnės kvalifikacijos pareigybėmis, kyla klausimas, ar vietoje bus pakankamai žmonių, galinčių užimti šias pozicijas. Todėl svarbus savivaldybių, mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas, siūlant persikvalifikavimo programas ir trumpus, į konkrečius įgūdžius orientuotus kursus.
Automatizacija ir šešėlinė ekonomika
Automatizacija gali ne tik keisti darbo struktūrą, bet ir paveikti šešėlinės ekonomikos mastą. Kuo daugiau procesų yra skaitmenizuota, tuo sunkiau „paslėpti“ realius darbo laikus, pagamintus kiekius ar atsiskaitymus grynaisiais, ypač logistikos ir sandėliavimo grandinėje.
Skaitmeniniai pėdsakai ir automatizuoti ataskaitų generavimo įrankiai daro pažeidimus labiau matomus, o tai gali paskatinti skaidresnį atlyginimų ir darbo laiko apskaitos tvarkymą.
Kita vertus, per didelis spaudimas trumpuoju laikotarpiu gali paskatinti dalį smulkesnių veiklų pereiti į neoficialią erdvę, jei trūksta palaikymo prisitaikymui prie naujų reikalavimų.
Norint išlaikyti gana stabilias pajamas automatizacijos sąlygomis, svarbu mąstyti ne apie vieną konkrečią darbo vietą, o apie platesnį savo vertės profilį. Verta susidaryti sąrašą gebėjimų, kuriuos galima taikyti skirtinguose sektoriuose: pavyzdžiui, gamybos planavimo patirtis gali būti naudinga ir logistikos įmonėje, ir didmeninėje prekyboje.
Nors iš karto keisti profesiją ar darbo sritį sudėtinga, mažesni žingsniai, kaip papildomi mokymai, vidinių projektų ar naujų funkcijų prisiėmimas dabartėje, padeda išplėsti galimų pasirinkimų spektrą ateityje. Tokia strategija mažina priklausomybę nuo vieno darbdavio ir atskiro proceso, kurį rytoj gali perimti robotai.
Ką verta prisiminti žvelgiant į ateitį?
Automatizacija Lietuvoje greičiausiai nesustos ir toliau plėsis ne tik gamyboje, bet ir paslaugų sektoriuje, logistikoje, administraciniuose darbuose.
Tai neišvengiamai keis darbo rinką ir pajamų struktūrą, tačiau nebūtinai tik neigiamai. Dalis fizinių, monotoniškų darbų bus pakeisti įvairesnėmis ir daugiau kūrybinio mastymo reikalaujančiomis pareigomis.
Tam, kad šie pokyčiai būtų palankesni tiek verslui, tiek darbuotojams, reikia nuolatinio dialogo ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą.
Darbdaviai, laiku pasirūpinę komandos kompetencijų stiprinimu, ir darbuotojai, aktyviai ieškantys galimybių mokytis, turi daugiau šansų iš automatizacijos bangos išplaukti sustiprėję, o ne likti už borto.
