Ar mėgstate žaisti internetu? Tuomet veikiausiai žinote, kaip tai vyksta: daugelyje žaidimų galima įsigyti, pavyzdžiui, šviesos kardą ar jam atsparius šarvus, vadinamąsias „skūrkes“. Tokie pirkiniai suteikia pranašumą, o kartais už juos atsiskaitoma kriptovaliutomis, pavyzdžiui, bitkoinais. Jei nežinote, kaip tai daroma, yra didelė tikimybė, kad jūsų vaikas tai jau seniai žino.

Kriptovaliutos dar netapo kasdienybe, tačiau susidomėjimas jomis akivaizdžiai auga. Jos patraukė dalies investuotojų dėmesį, jaudina vis daugiau jaunų žmonių, neretai – paauglių. Varšuvos universiteto Vadybos fakulteto tyrėjos Katarzynos Niewińskos duomenimis, pasitaiko situacijų, kai tėvai būtent iš savo vaikų pirmą kartą sužino, kas yra kriptoaktyvai. Vėliau dalis jų patys ima svarstyti, ar nevertėtų „truputį pabandyti“.

2025 m. gruodį 75 proc. suaugusių Lenkijos gyventojų teigė žinantys, kad kriptovaliutos egzistuoja. Šis rodiklis didėja – prieš metus tokią bent minimalią žinią nurodė 71,9 proc. respondentų. Tyrimai rodo, kad Lenkija šiuo klausimu neišsiskiria: pernai OECD apklausose išsivysčiusiose ekonomikose kriptovaliutų sąvoką atpažino 49 proc. suaugusiųjų, o 2023 m. Vokietijoje apie jas bent kažką žinojo 83 proc. gyventojų.

Tačiau auga ne tik žinomumas, bet ir realus kriptoaktyvų turėjimas. 2025 m. gruodį kriptovaliutas turėjo 2,7 mln. žmonių – 0,5 mln. daugiau nei metais anksčiau. Tai sudaro apie 12 proc. visų suaugusiųjų. Palyginimui, OECD šalyse pernai kriptoaktyvus turėjo 4–10 proc. suaugusiųjų, euro zonoje (2023 m. duomenimis) – apie 5 proc. namų ūkių, o Vokietijoje 2021 m. tokių respondentų buvo 9,2 proc.

„Nuo kitų šalių iš esmės per daug nesiskiriame“, – per seminarą „Finansų priežiūros komisijoje“ („Komisja Nadzoru Finansowego“) sakė K. Niewińska, pristatydama savo tyrimo rezultatus.

Kriptoaktyvus dažniausiai turi jauni žmonės. 18–34 metų grupėje juos turi 25 proc. respondentų. Su amžiumi susidomėjimas akivaizdžiai mažėja – tik 5 proc. 55 metų ir vyresnių pripažįsta turintys kriptoaktyvų. Taip pat ryškūs skirtumai tarp lyčių: tarp vyrų kriptovaliutas turi 18 proc., tarp moterų – 6 proc. Tyrėja šį skirtumą sieja su skirtingu požiūriu į riziką.

Kol kas kriptovaliutos nėra masinis geidžiamas turtas. Visoje visuomenėje 7 proc. apklaustųjų teigė norintys jų turėti, dar 13 proc. pasirinko atsakymą „greičiau taip“. Tuo metu 57 proc. nurodė nesantys arba greičiau nesantys suinteresuoti, o 23 proc. neturėjo nuomonės. Tarp tų, kurie kriptovaliutų norėtų „tikrai“, vyrų buvo beveik dukart daugiau (9 proc.) nei moterų (5 proc.).

K. Niewińska tyrė ne tik bendrą visuomenės požiūrį, bet ir žmones, turinčius aukštą žinių lygį apie kriptoaktyvus. Taip siekta suprasti, kuo jų požiūris skiriasi nuo mažiau apie šią sritį išmanančių. Tiesa, aukštų žinių grupėje buvo 96 respondentai, o žemų žinių – 800. Vis dėlto tyrimas leido pamatyti tam tikras tendencijas.

Kaip svarbiausius privalumus visi respondentai dažniausiai įvardijo investavimo paprastumą ir anonimiškumą. Daugiau žinių turintys žmonės dažniau akcentavo strateginius motyvus: diversifikaciją ir ilgą investavimo horizontą. Vis dėlto, kalbant apie rizikos suvokimą, didesnės žinios, pasak tyrėjos, požiūrio iš esmės nepakeitė.

„Aukštesnių žinių grupė yra atviresnė naujiems investavimo tipams, anonimiškumas jiems yra svarbus. O rizikos, investuojant į kriptoaktyvus, suvokimas, palyginti su tradiciniais finansiniais produktais, yra panašus, nepriklausomai nuo respondentų žinių lygio“, – teigė K. Niewińska.

„Ir žemų, ir aukštų žinių grupės riziką dažnai vertino kaip nedidelę“, – pridūrė ji.

Didžiausias skirtumas, kurį išryškino tyrimas, – labiau išmanantys kriptovaliutas dažniau laiko diversifikavimo priemone ir sąmoningai valdo riziką paskirstydami kapitalą. Jie taip pat labiau domisi technologijomis, „blockchain“ sprendimais, o apskritai dažniau nei mažiau žinantys tiki būsimu tokio turto vertės augimu.

Kas daro įtaką sprendimams pirkti kriptoaktyvus? Tyrime minimi įvairūs šaltiniai: pokalbiai su dirbtiniu intelektu, kriptovaliutų bendruomenės, kitų investuotojų strategijų kopijavimas, tinklaraščiai ir straipsniai internete. K. Niewińskos teigimu, daugiau žinių turintys respondentai buvo beveik 6 kartus imlesni bendruomenių įtakai. Taip pat išskiriama atskira investuotojų grupė – vadinamieji „antisisteminiai“ asmenys.

„„Antisisteminiai“ investuotojai nepasitiki tradicinėmis finansų sistemomis. Jie kalba apie saugumą, nepriklausomybę nuo finansų institucijų, jiems būdinga rizikos normalizacija“, – aiškino K. Niewińska.

Dalis žmonių apie kriptoaktyvus sužino iš socialinių tinklų, influencerių, kolegų darbe ar pažįstamų.

„Apskritai apie kripto daugiau sužinojau iš studijų laikų pažįstamo, bet kriptovaliutas vertinu kaip savotišką kovą su infliacija“, – vieną kokybinio tyrimo dalyvį citavo K. Niewińska.

Pasitaiko, kad tėvai su šiais instrumentais susipažįsta per vaikus. Taip nutinka todėl, kad kai kuriuose žaidimuose virtualius daiktus galima įsigyti už kriptovaliutas. Viena mama susidomėjo nepilnamečio vaiko žaidimu internete, o šis parodė įsigytą virtualią ekipuotę ir pasigyrė: „Tas skūrkes nusipirkau už bitkoinus.“ Netrukus kriptovaliutų įsigijo ir pati mama, nors neatskleidė, ar jas naudojo žaidimų pirkiniams.

„Reikėtų riboti nepilnamečių lengvą prieigą prie kripto per žaidimų mechanizmus“, – pabrėžė K. Niewińska.

Kas labiausiai formuoja investuotojų nuostatas? Pirmiausia – jų suvokiama investicinė nauda. Kaip svarbiausi argumentai minimi apsauga nuo infliacijos, aukšto pelno potencialas, tikėtinas vertės augimas ateityje ir diversifikacija.

Vis dėlto tarp investuotojų yra ir spekuliantų, išnaudojančių didelį šių aktyvų kainų svyravimą. Istoriškai „ethereum“ dienos svyravimas kai kada viršijo 16 proc., o bitkoino – 12 proc.

„Galima daryti „shortą“. Tada laimi. Tai tikrai svarbu – tas pokyčių tempas, ta kintamumo dalis, kuri čia yra esminė“, – dar vieną respondentą citavo K. Niewińska.

Tekste taip pat teigiama, kad kriptoaktyvų rinka Lenkijoje išlieka nereguliuota. Gruodį prezidentas Karolis Nawrockis esą vetavo įstatymą, kuris turėjo perkelti į nacionalinę teisę ES reglamentą „MiCA“ („The Markets in Crypto-Assets Regulation“). Dėl to, kaip pažymima, vaikai ir toliau gali įsigyti žaidimų „skūrkes“ už bitkoinus.