Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ koreguotas pelnas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) praėjusiais metais buvo 11,6 proc. didesnis nei 2024 m. ir siekė 53 mln. eurų. Tuo metu koreguotas grynasis pelnas augo 10 proc. ir siekė 37,7 mln. eurų.
Užpernai įmonės koreguota EBITDA siekė 47,6 mln. eurų, grynasis pelnas – 34,3 mln. eurų.
Šie rezultatai gauti atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintų dydžių bei eliminavus kitus vienkartinius veiksnius.
Audituotais duomenimis, „Litgrid“ pajamos per metus išaugo 13,9 proc. ir 2025 m. siekė 431,1 mln. eurų. Tuo metu nekoreguota EBITDA buvo 48,9 mln. eurų, o grynasis pelnas – 34,2 mln. eurų.
Skelbiama, jog metinės „Litgrid“ investicijos pernai siekė 166,3 mln. eurų, iš kurių daugiau nei trečdalis skirta strategiškai svarbiems valstybės projektams, o likusi dalis – perdavimo tinklo plėtrai, rekonstrukcijai ir veiklos palaikymui.
Taip pat skaitykite:
„Litgrid“ valdomą projektų portfelį praėjusiais metais sudarė 286 projektai, kurių bendra vertė siekė 1,852 mlrd. eurų.
Šiemet planuojama inicijuoti apie 30 naujų projektų, taip pat tikimasi apie 50 naujų klientų projektų.
„2025-ieji buvo istoriniai metai Lietuvos energetikai. Vasario mėnesį įvykusi Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa pagaliau nutraukė paskutinius elektros sistemos ryšius su Rusija ir įtvirtino mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Vis dėlto šioje vietoje nesustojame – toliau siekiame įgyvendinti valstybės tikslus: kad visa Lietuvoje suvartojama elektra būtų pagaminama vietoje iš atsinaujinančių išteklių, elektra būtų perduodama patikimai, o jungtys su Europa – dar labiau sustiprintos“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Įmonė praneša šiemet toliau tęsianti dalį su sinchronizacija susijusių projektų – pirmiausia, sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, taip pat ėmėsi įgyvendinti dar dvi strategines programas: kritinės infrastruktūros atsparumo ir tarpsisteminių jungčių su Latvija.
Anot A. Šemeškevičiaus, kritinės infrastruktūros atsparumo programą šiemet jau sudaro 15 projektų ir daugiau nei 150 konkrečių priemonių atskiruose perdavimo tinklo mazguose.
Taip pat skaitykite:
„Šių metų pradžioje kartu su partneriais Baltijos šalyse gavome reikšmingą – 113 mln. eurų ES finansavimą šiems sprendimams įgyvendinti. Taip pat didiname tarpsisteminius pralaidumus ir rinkų integraciją: plečiame elektros mainus su Lenkija ir Latvija, o kartu su partneriais Latvijoje ir Vokietijoje vertiname naujos jungties poreikis ir galimybes“, – cituojamas A. Šemeškevičius.
„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.
Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių ir skirstyklų, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
