Vystant Baltijos šalis sujungsiančios tarptautinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės projektą, Latvija, lyginant su kaimynėmis, atsilieka nuo projekto terminų, teigia „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Tiesa, anot jo, šalį aktyviau finansuoti projektą skatina ne tik Baltijos šalys – prie spaudimo prisideda ir Europos Sąjunga (ES).

„Estams sekasi gerai, jie juda taip pat sparčiai kaip mes, o su latviais jau gaunasi tokia klasikinė situacija megaprojektuose. Sinchronizacijos projekto metu latviai buvo spaudžiami lietuvių bei estų ir galiausiai viskas buvo padaryta. Su šiuo projektu matome, kad vyksta kažkas panašaus. Tiesa, prie spaudimo Latvijai stipriai prisideda Briuselis“, – šią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo V. Žalimas.

„Matome labai dideles Briuselio atstovų pastangas derantis su latviais, kad šie pagaliau skirtų kritinių taškų įrengimui reikalingą finansavimą iš valstybės biudžeto“, – teigė „LTG Infra“ direktorius.

Anot jo, stebint, jog Latvija atsilieka vystydama savo dalį „Rail Baltica“ projekto, Lietuva priėmė sprendimą sumažinti darbų apimtis Rygos kryptimi ir dėl to prisiimti mažesnę riziką, nei buvo planuota anksčiau.

„Mūsų sprendimas projektuoti ruožą nuo Panevėžio į Latviją ir yra susijęs su šios rizikos suvaldymu. Pirminė mūsų idėja buvo skubėti ir pradėti projektavimą bei statybas vienu metu, o tai būtų reiškę, jog būtume turėję pasirašyti maždaug 0,5 mlrd. eurų vertės įsipareigojimus“, – aiškino V. Žalimas.

„Tiesa, matydami, kad latviai juda neužtikrintai, mes priėmėme sprendimą sumažinti apimtis – pradžioje susiprojektuoti ir tik tada statyti, todėl šalies rizika šioje vietoje sumažėjo iki kelių dešimčių milijonų eurų“, – teigė geležinkelių infrastruktūros bendrovės vadovas.

Sumažinusi dabartinių darbų apimtis link Latvijos, „LTG grupė“ ateinančiais metais planuoja prioritetizuoti „Rail Baltica“ rengimo darbus į Lenkijos pusę.

„Latviai, jei jiems nepavyks linijos pasistatyti taip pat greitai kaip mums, jie galės svarstyti naudoti kitas technologijas, kurios susijusios su kintamos vėžės panaudojimu. Tiesa, čia yra jų bėda, tai mūsų neliečia ir mes prioritetą dedame į statybos darbų spartinimą link Lenkijos“, – pridūrė V. Žalimas.

Svarsto apie atskirą instrumentą „Rail Balticos“ priežiūrai finansuoti

Kaip teigia „LTG grupės“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas, šiuo metu visas dėmesys yra sutelktas į „Rail Balticos“ statybas, tačiau jis pastebi, jog pamažu reikia pradėti galvoti ir apie šios tarptautinės vėžės priežiūrą. Anot jo, LTG ir Susisiekimo ministerija jau diskutuoja, kaip galėtų atrodyti atskira priemonė, kuri būtų skirta priežiūros kaštams finansuoti.

„Mes su Susisiekimo ministerija kartu svarstome, kokias būdais mes galime užtikrinti tas papildomas lėšas, kurių reikės naudojant naują „Rail Baltica“ liniją. Ieškome, koks būtų tvarus mechanizmas tam, kad linija būtų tinkamai prižiūrima“, – kalbėjo E. Lazauskas.

„Šiandien labai daug koncentruojamės į geležinkelio statybas, tačiau taip pat suprantame, kad jį pastačius, eksploatacija – kainuos. Eksploatacija kainuos net geležinkeliu nepradėjus važiuoti traukiniams, nes tik atsiradus bėgiams, kad būtų tinkamai prižiūrimos sankasos ir kitus dalykus, pinigų poreikis tikrai atsiras“, – tikino „LTG grupės“ vadovas.

V. Žalimas savo ruožtu teigia, kad „Rail Baltica“ rangos darbai šiemet intensyviausiai vyks ruože nuo Kauno iki Panevėžio.

„Turime pasirašę sutartis visoje atkarpoje – 114 km šiemet vyks aktyvūs statybos darbai. Toliau vyksta prasidėjęs projektavimas nuo Lenkijos sienos iki Kauno su mūsų partneriais „Deutsche Bahn“, o praėjusių metų pabaigoje paskelbėme projektavimo pirkimą ruožui nuo Panevėžio iki Latvijos sienos – sutartį tikimės pasirašyti vasarą“, – teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius.

Seimo komitetui vykdant parlamentinę kontrolę, „LTG grupė“ pristatė 2026-2030 m. planuojanti 4,2 mlrd. eurų investicijų: 1,3 mlrd. – esamai geležinkelių tinklo elektrifikacijai ir priežiūrai, karinio mobilumo projektams, riedmenų parko atnaujinimui ir socialiniams projektams. Tuo metu liūto dalis lėšų – 2,9 mlrd. – bus skirta „Rail Balticos” programai bei plėtrai į Lenkijos rinką.

Kaip skelbė ELTA, „Rail Baltica“ projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.

Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo šiam strateginiam susisiekimo projektui.

Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.