Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šią savaitę atvirai susikirto dėl bendrai Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos vystomos daug diskusijų keliančios naikintuvų programos ateities.
Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai jau mėnesius privačiai pripažįsta, kad „Future Combat Air System“ (FCAS) projektas atsidūrė aklavietėje. Pagrindinė priežastis – nesutarimai tarp pagrindinių projekto rangovų dėl vadovavimo ir įtakos krypties.
Dabar skilimas tarp Paryžiaus ir Berlyno vis aiškiau matomas viešai. Macronas tvirtina, kad Europa turi siekti standartizuoto, vieningo naikintuvo modelio, o Merzas pabrėžia, jog skirtingų Europos šalių poreikiai nebūtinai sutampa, todėl vienas modelis nebūtinai yra geriausias sprendimas.
Kas yra FCAS programa?
FCAS (angl. Future Combat Air System) – ambicinga bendra Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos gynybos programa, kuria siekiama iki maždaug 2040 m. pakeisti dabartinius Vokietijos „Eurofighter“ ir Prancūzijos „Rafale“ naikintuvus.
Programa apima naujos kartos kovos lėktuvą (pagrindinį nesutarimų objektą), bepiločius orlaivius ir vadinamąjį kovinį debesiją – bendrą duomenų ir valdymo sistemą, jungiančią įvairius pajėgumus.
Projektas ne kartą buvo atidėtas dėl pramoninių nesutarimų, ypač tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos remiamo „Airbus“. Ginčai daugiausia kilo dėl to, kas turėtų vadovaujantį vaidmenį ir kokią kontrolę turėtų kuriant naująjį naikintuvą.
Macrono pozicija: vienas europietiškas standartas
„Mes, europiečiai, turime interesą standartizuoti ir turėti bendrą modelį“, – ketvirtadienį Indijoje žurnalistams sakė Emmanuelis Macronas. – „Mes esame nustatę bendrus poreikius. Ar jie dabar kvestionuojami? Atsakymas – ne. Ar kelių skirtingų orlaivių kūrimas yra geriausias mūsų pinigų panaudojimas? Turime standartizuoti.“
Macronas pabrėžia, kad Europos šalys turi veikti kartu ir racionaliai naudoti išteklius, ypač atsižvelgiant į didėjančią pasaulinę konkurenciją. Jis atkreipė dėmesį, kad tokios šalys kaip Indija artimiausiu metu taip pat vystys ir stiprins savo nacionalines kovos aviacijos programas.
Merzo pozicija: skirtingi poreikiai – skirtingi lėktuvai
Macrono pareiškimai tiesiogiai prieštarauja anksčiau šią savaitę Friedricho Merzo išsakytai pozicijai. Vokietijos kancleris teigė, kad Vokietijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų reikalavimai skiriasi.
Pasak Merzo, Prancūzijos naikintuvai turi būti pritaikyti gabenti branduolinius ginklus ir kilti bei leistis nuo lėktuvnešių, o Vokietijai tokie reikalavimai nėra aktualūs arba yra kitokio pobūdžio. Todėl Berlynas kur kas atviresnis galimybei kurti du skirtingus naikintuvo variantus ar net du skirtingus lėktuvus.
Šie Merzo pareiškimai kai kurių partnerių buvo įvertinti itin kritiškai. Belgijos gynybos ministrė juos interpretavo kaip faktišką FCAS programos mirties nuosprendį. Belgija projekte dalyvauja stebėtojos teisėmis, todėl jai ypač svarbu, kokia kryptimi judės pagrindinės programos narės.
Vokietijos siūlomas kompromisas ir „Airbus“ požiūris
Berlynas ragina svarstyti kompromisinį variantą: kartu vystyti bendrus dronus ir kovinį debesiją, tačiau susitaikyti su tuo, kad naikintuvo gali būti du skirtingi modeliai, pritaikyti skirtingiems poreikiams.
„Airbus“ generalinis direktorius Guillaume’as Faury ketvirtadienį žurnalistams pareiškė, kad jo vadovaujama bendrovė tokiam požiūriui pritaria ir yra pasirengusi dirbti prie dviejų skirtingų orlaivių, jei toks būtų politinis sprendimas.
Prancūzijos atsakas: dviem modeliams – „ne“
Prancūzija tokios išeities nepriima. Paryžiaus akimis, siūlymas kurti du skirtingus naikintuvus ne išspręstų, o įtvirtintų dabartinę aklavietę ir dar labiau suskaldytų Europos gynybos pramonę bei pajėgumus.
Macronas dar kartą pabrėžė, kad Europos šalys privalo stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, o ne jį silpninti:
„Šį projektą pradėjome prieš aštuonerius metus. Ar per tą laiką Europai sumažėjo poreikis stiprinti gynybą? Ne“, – kalbėjo jis. – „Turime dvigubinti savo ryžtą.“
