Manote, kad mokesčių nėra? VMI perspėja, realybė gali nustebinti

Kalbos apie tai, kad dirbant savarankiškai „mokesčių mokėti nereikia“, skamba patraukliai, tačiau realybė yra sudėtingesnė. Lietuvoje vis daugiau žmonių renkasi individualią veiklą ar verslo liudijimą, nes tai suteikia daugiau lankstumo, o kai kuriais atvejais leidžia mažinti mokestinę naštą.

Vis dėlto svarbiausia suprasti vieną dalyką: lengvatos priklauso ne nuo gandų, o nuo konkrečios veiklos formos, žmogaus statuso ir jo gaunamų pajamų.

Tai ypač aktualu studentams, kurie dažnai mano, kad dėl savo statuso apskritai gali nemokėti mokesčių. Iš tiesų nuolatinių studijų studentai yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl jiems dažniausiai nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tačiau tai nereiškia, kad vykdant individualią veiklą nelieka jokių prievolių metų pabaigoje.

Kada mokėti nereikia, o kada vis tiek tenka?

Jeigu žmogus vykdo individualią veiklą pagal pažymą, mokesčiai skaičiuojami ne nuo visų gautų pajamų, o nuo apmokestinamųjų pajamų. Kitaip tariant, pirmiausia iš pajamų atimamos leidžiamos išlaidos. Jei jų pagrįsti dokumentais nepavyksta, galima taikyti 30 proc. išlaidų normą.

„Sodros“ taisyklės numato, kad PSD ir VSD įmokos apskaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Už 2025 metus VSD tarifas siekia 12,52 proc., o papildomai kaupiantiems pensijai – 15,52 proc. PSD tarifas sudaro 6,98 proc.

Čia ir atsiranda daugiausia painiavos. Nuolatinių studijų studentams, taip pat kitiems asmenims, kurie jau yra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos PSD moka darbdavys, kas mėnesį PSD mokėti dažniausiai nereikia.

Tačiau deklaravus metines pajamas gali paaiškėti, kad nuo uždirbtų pajamų vis tiek reikia sumokėti PSD ir VSD įmokas. Todėl formuluotė „studentai mokesčių nemoka“ yra klaidinanti. Tiksliau būtų sakyti, kad kai kuriais atvejais jie nemoka mėnesinių PSD įmokų, tačiau tai automatiškai neatleidžia nuo metinių prievolių.

Pirmieji veiklos metai dar nereiškia nulinių mokesčių

Dar viena dažna priežastis, kodėl susidaro įspūdis, jog pradėjus veiklą kurį laiką galima nieko nemokėti, yra pirmųjų metų lengvata.

„Sodra“ aiškiai nurodo, kad pirmą savarankišką veiklą po 2018 metų sausio 1 dienos pradėję gyventojai arba asmenys, kurių ankstesnė savarankiška veikla buvo prieš daugiau nei 10 metų, tam tikrais atvejais gali nemokėti VSD įmokų.

Vis dėlto ši lengvata nėra tokia paprasta, kaip dažnai pateikiama viešojoje erdvėje. Pasinaudojus ja nesikaupia socialinio draudimo stažas, taip pat tuo laikotarpiu neatsiranda teisė į ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir kai kurias kitas socialines išmokas. Kitaip tariant, mažesnė mokestinė našta čia reiškia ir mažesnę socialinę apsaugą.

Be to, ši lengvata nereiškia, kad nebelieka gyventojų pajamų mokesčio. VMI pabrėžia, kad studentams ir moksleiviams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, specialios GPM lengvatos vien dėl jų statuso netaikomos. Jie apmokestinami taip pat, kaip ir kiti gyventojai.

GPM priklauso nuo pelno

Gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas nuo pelno, o ne nuo visų įplaukų. Jei individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 42 500 eurų, faktiškai taikomas 5 proc. tarifas arba tarifas, kuris didėja priklausomai nuo pajamų dydžio iki 20 proc.

Jeigu ši riba viršijama, pajamų mokesčio kreditas nebetaikomas. Tuomet visa suma apmokestinama pagal bendruosius tarifus.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos tai tampa dar aktualesniu klausimu, nes individualios veiklos pajamos sumuojamos su kitomis metinėmis apmokestinamosiomis pajamomis, o taikomas tarifas nustatomas pagal bendrą jų dydį.

2026 metais iki 83 237,40 euro taikomas 20 proc. tarifas, pajamų daliai nuo 83 237,40 iki 138 729 eurų taikomas 25 proc. tarifas, o virš šios sumos – 32 proc. Tai reiškia, kad žmogus, kuris be individualios veiklos dar gauna darbo užmokestį ar kitas apmokestinamas pajamas, gali patekti į aukštesnį tarifą greičiau, nei tikėjosi.

Kodėl savarankišką veiklą renkasi vis daugiau žmonių?

Nepaisant visų niuansų, savarankiškas darbas Lietuvoje išlieka patrauklus. VMI registravimo statistika rodo, kad gyventojų, vykdančių individualią veiklą pagal pažymą, skaičius auga. 2025 metų sausio 1 dieną tokių asmenų buvo 271 822, kai prieš metus – 255 565.

Tai rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi lankstesnes užimtumo formas, net jei jos reikalauja daugiau savarankiškumo tvarkant mokesčius.

Dalis gyventojų renkasi ir verslo liudijimą. Ši forma kai kuriais atvejais gali būti palankesnė dėl savivaldybių taikomų lengvatų fiksuotam pajamų mokesčiui, įskaitant lengvatas studentams ar moksleiviams.

Tačiau ir čia galioja taisyklės: nuo 2026 metų verslo liudijimo pajamų riba siekia 50 000 eurų, o ją viršijanti dalis jau apmokestinama kaip individualios veiklos pagal pažymą pajamos.

Todėl pagrindinė išvada paprasta: savarankiška veikla nebūtinai reiškia mažus mokesčius, o juo labiau ne jų nebuvimą. Ji reiškia daugiau laisvės, bet kartu ir daugiau atsakomybės pačiam suprasti, kada, kiek ir už ką reikia mokėti.

Būtent šioje vietoje klaidos kainuoja brangiausiai, nes nepakanka žinoti, kad esi studentas ar veiklą pradėjai pirmą kartą. Reikia tiksliai suprasti, kokios taisyklės taikomos būtent tavo situacijai.