Trečiadienį „Meta“ pristatė keturis naujus, pačios sukurtus lustus, pritaikytus dirbtinio intelekto užduotims. Šis žingsnis yra bendrovės plataus masto duomenų centrų plėtros plano dalis.

Specializuoti lustai priklauso „Meta Training and Inference Accelerator“ (MTIA) šeimai. Pirmą kartą apie ją viešai pranešta 2023 m., o 2024 m. buvo pristatyta antrosios kartos versija.

„Meta“ inžinerijos viceprezidentas Yee Jiun Song teigė, kad kurdama individualius lustus (kuriuos gamina „Taiwan Semiconductor“) bendrovė gali pasiekti geresnį kainos ir našumo santykį visoje duomenų centrų infrastruktūroje, užuot pasikliovusi vien tik išoriniais tiekėjais.

Pasak jo, toks sprendimas taip pat didina lustų tiekimo įvairovę ir iš dalies apsaugo nuo kainų svyravimų. „Tai suteikia mums šiek tiek daugiau svertų“, – sakė Song.

Pirmasis naujas lustas, MTIA 300, jau buvo įdiegtas prieš kelias savaites. Jis skirtas mažesnių dirbtinio intelekto modelių mokymui – tų, kurie naudojami pagrindinėms „Meta“ reitingavimo ir rekomendavimo užduotims. Tai apima aktualaus turinio ir internetinių reklamų rodymą „Meta“ programėlių šeimoje, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“.

Kiti planuojami lustai – MTIA 400, MTIA 450 ir MTIA 500 – orientuoti į pažangesnes generatyvinio dirbtinio intelekto išvadų (inference) užduotis, tokias kaip vaizdų ar vaizdo įrašų kūrimas pagal žmonių tekstines užklausas. Vis dėlto, pasak Song, šie lustai nebus naudojami milžiniškų didžiųjų kalbos modelių mokymui.

„Meta“ tinklaraščio įraše nurodė, kad MTIA 400 testavimo etapas jau baigtas ir bendrovė „eina link jo diegimo duomenų centruose“, o kiti du lustai turėtų pradėti veikti 2027 m.

Song pabrėžė, kad naujo lusto pristatymas kas šešis mėnesius yra neįprastai spartus tempas. Pasak jo, pagrindinė priežastis – itin greitai didinama duomenų centrų talpa ir didelės kapitalo investicijos, todėl bet kuriuo metu siekiama diegti pažangiausią prieinamą lustą.

Jis taip pat teigė, kad tikimasi, jog šių lustų „standartinis naudingas tarnavimo laikas“ sieks daugiau nei penkerius metus.

„Meta“ dirbtinio intelekto investicijų bumas apima milžinišką duomenų centrą Luizianoje ir dar du centrus Ohajuje bei Indianoje. Bendrovė taip pat, kaip pranešama, svarsto galimybę nuomotis patalpas Teksase esančioje „Stargate“ aikštelėje po to, kai buvo atsisakyta planų plėsti ten įsikūrusį dirbtinio intelekto duomenų centrų projektą.

Pastaraisiais metais tokios technologijų bendrovės kaip „Google“ kuria savo lustus duomenų centrams, ieškodamos alternatyvos brangiems ir riboto tiekimo GPU, kuriuos tiekia tokios įmonės kaip „Nvidia“ ir „AMD“.

Šie vadinamieji konkrečiai taikymui skirti integriniai grandynai (ASIC) paprastai yra mažesni ir pigesni nei universalūs GPU, tačiau jie pritaikyti siauresniam užduočių spektrui.

„Google“ buvo viena pirmųjų, pradėjusių ASIC kryptį, ir 2015 m. pristatė pirmąjį „Tensor Processing Unit“. „Amazon“ vėliau, 2018 m., paskelbė apie savo pirmąjį individualų lustą. Skirtingai nei šios bendrovės, kurios AI lustus integruoja į debesijos platformas, kad jais galėtų naudotis klientai, „Meta“ MTIA lustus naudoja išimtinai vidinėms reikmėms.

Artimiausiuose MTIA lustuose bus daugiau didelės spartos atminties (HBM), reikalingos generatyvinio dirbtinio intelekto išvadų užduotims.

Visos pramonės mastu vykstanti dirbtinio intelekto plėtra paskatino atminties lustų trūkumą rinkoje, todėl „Meta“ ambicingas silicio planas ateityje gali susidurti su tiekimo grandinės ribojimais.

„Mes tikrai nerimaujame dėl HBM tiekimo“, – sakė Song. Vis dėlto, jo teigimu, bendrovė mano užsitikrinusi tiekimą tiems plėtros planams, kuriuos ketina įgyvendinti.

Atminties rinka paprastai yra cikliška, o lustų gamintojai dažnai užsitikrina tiekimą iš tiekėjų sudarydami trumpalaikes sutartis. Song nekomentavo, ar „Meta“ yra pasirašiusi ilgesnio laikotarpio sutartis, kurios apsaugotų nuo trūkumo, tačiau pabrėžė, kad bendrovė laikosi „diversifikuoto“ požiūrio tiekimo grandinėje ir silicio strategijoje.

Pastarosiomis savaitėmis „Meta“ sudarė sandorius, kuriais per kelerius metus jos duomenų centrus turėtų papildyti milijonai „Nvidia“ GPU ir iki 6 gigavatų „AMD“ GPU pajėgumų. „Darbinių krūvių pobūdis keičiasi taip greitai, kad norime turėti pasirinkimų“, – aiškino Song.

Naujieji „Meta“ vidiniai lustai gaminami „Taiwan Semiconductor“, kuri daugiausia veikia Taivane, tačiau taip pat turi didelį naują lustų gamybos kompleksą Arizonoje. „Meta“ nekomentavo, ar lustai bus gaminami Arizonoje.

Song teigė, kad didžioji dalis „reikšmingos komandos“ – šimtai inžinierių, dirbusių su silicio sprendimais – yra įsikūrę JAV. Iš 30 veikiančių ir planuojamų „Meta“ duomenų centrų 26 yra JAV.