Investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad šalyje yra svarstoma stambių užsienio ir vietos investuotojų subsidijų schema. Jo manymu, bendra jų suma neturėtų būti mažesnė nei 1 mlrd. eurų.

„Pirma priemonė, apie kurią kalbėjome – stambių investuotojų subsidijavimo schema, kuri galiotų tiek užsienio, tiek vietoms investuotojams. Tai yra tokia fundamentali konkuravimo priemonė, nes ją turi beveik visos Europos valstybės, o Lietuva iki šiol neturėjo“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu ir finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu teigė jis.

E. Čivilio teigimu, subsidijų apskaičiavimo formulė dar nėra nustatyta, tačiau valstybei grįžtanti suma mokesčių pavidalu galėtų būti 8–9 kartus didesnė.

„Formulė yra, visų pirma, čia diskusijų klausimas, kaip ji turėtų generuoti didžiausią grąžą ekonomikai. Mūsų paskaičiavimais, net ir konservatyviausiais parametrais, tai būtų labai ilgo laikotarpio, vertinga priemonė Lietuvai. Apie 8–9 kartai būtų multiplikatorius investuojamų valstybės pinigų į grąžą mokesčių pavidalu“, – aiškino agentūros vadovas.

„Kokia suma? Manau, ambicija (dėl priemonės dydžio – ELTA) neturėtų būti mažesnė milijardo (eurų – ELTA)“, – tęsė jis.

E. Čivilis pažymėjo, jog investuotojams, kurie pretenduotų į subsidijas, būtų taikomi itin griežti pridėtinės vertės kūrimo ekonomikai reikalavimai.

„Tai būtų labai griežti kriterijai, kad tai būtų tik aukštos pridėtinės vertės – ar tai būtų bioekonomika, puslaidininkiai, inžinerinė pramonė ir tos, kur sukuria daugiausia vertės“, – pabrėžė jis.

Agentūros vadovo teigimu, tikslus subsidijų dydis kiekvienai įmonei priklausys nuo Europos Komisijos (EK) reguliavimo ir kitų nustatytų kriterijų. 

„Čia priklauso nuo Europos Komisijos suderinto žemėlapio, nes daugiau yra skiriama regionams, mažiau išsivysčiusioms Lietuvos dalims. Pavyzdžiui, Vilnius šiandien dienai jau yra skaitomas kaip išsivysčiusi Europos lokacija, o regionams tai būtų kur kas didesnė“, – aiškino E. Čivilis.

„Negaliu įvardinti konkretaus skaičiaus, nes tai a – priklausys nuo susiderinimo, b – nuo intensyvumo ir c – nuo pačio projekto parametrų. Jeigu projektas yra mokantis labai aukštus atlyginimus, yra labai didelis kapitalo investavimas ir labai didelė ekonominė grąža, natūraliai jis gaus didesnę paskatą“, – tęsė jis.

E. Čivilis tikino, jog užsienio investuotojus apie subsidijų mechanizmą informuoja ir pati EK, taip pat viešinimą turės vykdyti ir pati valstybė.

„Visų pirma, suderinus tokią schemą, ji yra publikuojama net ir pačios Europos Komisijos. Mūsų darbas būtų pristatyti ir išreklamuoti, kad Lietuvoje jau irgi yra priemonių, kuriomis galima konkuruoti dėl ypač didelių investicijų. O po to kiekvieno projekto atveju mes turėsime individualias derybas“, – teigė jis.

Dėmesys reikalingos infrastruktūros paruošimui

Taip pat, anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo, susitikime su ministrais buvo aptarta ir kita priemonė šalies konkurencingumo gerinimui – investuotojams reikalingos infrastruktūros, ypač prijungimo prie elektros tinklų, paruošimas pramonės parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ir regionuose.

„Kalbėjome apie infrastruktūros paruošimą tiek LEZ‘uose, tiek pramonės parkuose, tiek regionuose, nes šiandien dienai, deja, bet didžiausias butelio kakliukas yra energetiniai ištekliai ir gebėjimas greitai užtikrinti tokių projektų įgyvendinimą“, – sakė jis.

E. Čivilis aiškino, jog dabar visos valstybės infrastruktūros vystymui skirta 16 mln. eurų suma yra per maža, siekiant pritraukti didelius investicinius projektus, tad ją siūloma dvigubinti.

„Šiandien dienai turime dvi priemones, kurios yra skirtos infrastruktūros vystymui pramoniniuose parkuose, LEZ‘uose. Tačiau šiandien dienai ji yra labai smulki, vos 16 milijonų visai Lietuvai vystyti. Turėdami, tarkime, tokius didelius projektus kaip „Rheinmetall“, kur kuriasi Baisogaloje, kur nėra jokių elektros įvadų, natūralu, kad tokių projektų daug negalėtume padaryti per metus“, – aiškino jis.

„Siūlymas yra dvigubinti tuos 16 mln., nes tai vis tiek grįžta atgal į regionus, grįžta į sklypų paruošimą, kuriuose kuriasi investuotojai“, – pridūrė „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Ministrai sutaria dėl politinės krypties skatinti investicijas

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas mano, kad šalis gali skirti bent milijardą eurų strateginių investicijų subsidijavimui. Anot jo, pirmadienį aptarta priemonė būtų paskirstyta dalimis iki 2035 m., tad neturėtų didelio smūgio Lietuvos biudžetui.

„Manau, kad viskas yra įmanoma, nes jei kalbame apie potencialią sumą – tai nėra per vienerius metus, ji būtų išdėstyta iki pat 2035 m. Šiandienos susitikimo mintis buvo apsitarti, pristatyti priemones, atliktą analizę ir kokį ekonominį poveikį iš to galėtume susikurti per grįžtančius mokesčius“, – žurnalistams sakė E. Grikšas.

„Su ministru sutariame dėl tos pačios politinės krypties, kad šios priemonės tikrai svarbios. Dabar mūsų ekspertai šlifuos dėlios ir tikimės artimiausiu metu rasti sprendimus“, – tikino ministras.

Tiesa, anot jo, kol kas dar nėra preliminarios datos, nuo kada minėta subsidijavimo priemonė investicijoms skatinti būtų paruošta. 

Anot jo, ne mažiau svarbu yra toliau plėsti infrastruktūrą šalyje, užtikrinti investuotojams ir jau veikiantiems verslams tinkamą apsirūpinimą energetikos ištekliais.

„Aptarėme dvi priemones. Subsidijinė dalis, kuri būtų skirta investuotojų pritraukimui, o kita – infrastruktūros plėtrai. Lietuva greičiu, dinamiškumu ir administracinės naštos svoriu yra labai konkurencinga regione, turi ir daugybę kitų pliusų. Tiesa, išanalizavome, ką siūlo kitos valstybės – matome vietas, kuriose galime pasitempti“, – teigė E. Grikšas.

Vaitiekūnas: subsidijavimas – gera priemonė, kurios Lietuva dabar neišnaudoja

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, kad subsidijavimo priemonė tikrai būtų geras būdas paskatinti didesnes investicijas į Lietuvą ir vos startavusi nereikalautų didelės dalies valstybės biudžeto.

Visgi, ministro teigimu, jai įsibėgėjus, o užsienio verslui pradėjus naudotis subsidijomis finansavimo poreikis išaugtų smarkiau.

„Subsidijavimo priemonė, be abejo, turbūt yra tas instrumentas, kurio Lietuva šiandien neišnaudoja, tad labai norėtųsi jį paleisti. Tačiau viskas susiveda į lėšų turėjimą arba neturėjimą tai priemonei. Su ministru aptarėme, priemonė yra gera, o dabar reikia darbiniame lygmenyje tiesiog diskutuoti ir žiūrėti, kaip būtų galima startuoti su subsidijavimu“, – teigė K. Vaitiekūnas.

„Kaip minėjo kolega, priemonė būtų beveik 10 metų trukmės, tad ta suma išsidėsto per daug metų. Pradžioje matome mažesnį lėšų poreikį, bet priemonei įsivažiavus – reikėtų užtikrinti jau pakankamai rimtą finansavimą. Žiūrėsime, kaip tai galėtų atrodyti bendrame biudžeto kontekste, kuris greitai pradės aiškėti”, – aiškino finansų ministras.

Jo teigimu, priemonės intensyvumas būtų didžiausias apie 2030 metus, tačiau vystantis diskusijoms – detalės dar gali keistis.

„Šitai temai rutuliojantis, gali būti, kad kažkas detalėse dar šiek tiek pasikeis, bet tai būtų papildomas geras instrumentas pritraukti investicijoms, kurio Lietuva šiuo metu nenaudoja“, – pakartojo Vyriausybės narys.

Kaip skelbė ELTA, diskusijos apie investicijų pritraukimą ypač suintensyvėjo Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ (buvusiai „Continental“) paskelbus apie sprendimą trauktis iš Lietuvos rinkos.

„Investuok Lietuvoje duomenimis, pernai investicijų į ilgalaikį turtą Lietuvoje suma siekia 196 mln. eurų, šalyje patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektas.

Per penkerių metų laikotarpį agentūra pritraukė 237 TUI projektus, sukūrusius 19,7 tūkst. darbo vietų, bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.

Tiesa, pastebima, jog pandemija, geopolitinė situacija, darbo intelekto įtaka ir didžiųjų Europos valstybių ekonomikos lėtėjimas pastaruosius penkerius metus turėjo įtakos ir TUI. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.