Europos jūrinio vėjo energetikos sektorius 2026 metus pradėjo labiau pasitikėdamas savo perspektyvomis – tam impulsą suteikė sėkmingi aukcionai ir Hamburge įvykęs Šiaurės jūros viršūnių susitikimas. Vis dėlto netrukus gali išryškėti naujas kliuvinys: Europos jūrinės tiekimo grandinės stiprumas tiesiogiai priklauso nuo ją aptarnaujančių uostų ir laivų.
Europos Komisija neseniai paskelbė dvi naujas iniciatyvas – ES uostų strategiją ir ES jūrų pramonės strategiją. Abiejose numatytos svarbios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europos jūrų pramonė ir uostai būtų pasirengę sparčiai jūrinio vėjo plėtrai.
Pastarosios dienos dar kartą parodė, kokia pažeidžiama yra Europos energetikos sistema geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje. Po įtampos eskalacijos Artimuosiuose Rytuose 2026 m. vasario 28 d. gamtinių dujų kainos Europoje šoktelėjo daugiau kaip 40 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų. Tai rimtai silpnina Europos pramonės konkurencingumą.
Jūrinis vėjas laikomas viena geriausių Europos galimybių sumažinti pavojingą priklausomybę nuo brangaus ir nepastovaus iškastinio kuro importo. Vien per praėjusius metus Europoje į naujus jūrinio vėjo projektus investuota 22,5 mlrd. eurų. Šiuo metu Europa turi 39 GW jūrinio vėjo galios, o iki 2030 metų šis rodiklis turėtų išaugti iki 73 GW.
Europos jūrinio vėjo sektoriui papildomo pasitikėjimo suteikė neseniai Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje surengti kelių gigavatų apimties aukcionai. Prie to prisidėjo ir Hamburge vykęs Šiaurės jūros viršūnių susitikimas, sukūręs naują postūmį jūrinio vėjo plėtrai.
Taip pat skaitykite:
Hamburge Šiaurės jūros regiono valstybės įsipareigojo 2031–2040 metais kasmet skirti dvišalius skirtumo kontraktus (angl. Contracts for Difference, CfD) 10 GW jūrinio vėjo projektų. Taip pat pažadėta šalinti reguliacines kliūtis elektros pirkimo-pardavimo sutartims (PPA).
Mainais Europos vėjo energetikos pramonė įsipareigojo sutelkti 1 trln. eurų ekonominės veiklos Europoje, sukurti 91 tūkst. papildomų darbo vietų ir investuoti 9,5 mlrd. eurų į vertės grandinę, įskaitant gamybą, uostų infrastruktūrą ir laivus.
Europa jau investuoja į naujas ir modernizuojamas gamybos aikšteles. Tačiau jūrinės energetikos tiekimo grandinė yra tiek stipri, kiek stiprūs ją aptarnaujantys uostai ir laivai. Todėl kyla esminis klausimas – ar Europos uostų infrastruktūra ir laivynas yra pasirengę spartesnei jūrinio vėjo plėtrai?
ES uostų strategija – žingsnis į priekį, tačiau reikia daugiau ambicijų
Uostai yra nepakeičiami plėtojant vėjo energetiką tiek sausumoje, tiek jūroje. Beveik visi vėjo jėgainių komponentai keliauja per uostus.
Kadangi turbinos tampa vis galingesnės, uostams reikia sustiprintų krantinių, gilesnių švartavimosi vietų ir, svarbiausia, daugiau erdvės vis didesniems komponentams sandėliuoti bei tvarkyti. Be to, artėjant plūduriuojančio jūrinio vėjo etapui, uostai vis dažniau taps surinkimo, saugojimo ir įrengimo centrais.
Taip pat skaitykite:
Europos uostų pajėgumai jau dabar atsilieka nuo rinkos poreikių. Skubiai reikia papildomai investuoti dar 2,1 mlrd. eurų, be jau pastaraisiais metais investuotų 4,7 mlrd. eurų.
Naujojoje ES uostų strategijoje šis investicijų poreikis pripažįstamas, o valstybės narės raginamos geriau suderinti uostų infrastruktūros modernizavimą su būsimais jūrinio vėjo projektais. Strategijoje taip pat numatyta spartinti ir paprastinti leidimų išdavimą uostų plėtrai.
Tam uostų elektros tinklų infrastruktūra pripažįstama viršesnio viešojo intereso objektu. Be to, valstybės narės raginamos mažinti tinklo prijungimo vėlavimus ir gerinti uostų elektrifikaciją.
Tai svarbūs žingsniai, tačiau vien jų nepakaks, jei nebus skirta daugiau tikslinio finansavimo. 2021–2024 metais pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę uostams buvo skirta beveik 90 mln. eurų. Nors kitas transporto srities šios priemonės biudžetas yra gerokai didesnis, investicijos į su jūriniu vėju susijusią infrastruktūrą vis dar nėra aiškiai įvardytos kaip viena pagrindinių prioritetinių sričių. Europos Komisija teigia, kad pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti privatus kapitalas. Vis dėlto privatias investicijas bus galima pritraukti tik tada, jei bus sukurtos tikslinės viešojo rizikos mažinimo priemonės.
ES jūrų pramonės strategija – parama Europos jūrinio vėjo laivynui
Naująja ES jūrų pramonės strategija siekiama stiprinti ir apsaugoti Europos laivų statybos pramonę. Užuot siūliusi tiesiogines finansines paskatas, strategija orientuojasi į vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimą, lyginant su ne Europos laivų statyklomis.
ES įsipareigoja stebėti trečiųjų šalių laivų statybos politiką ir nustatyti nesąžiningos prekybos praktiką. Taip pat siūloma formuoti koordinuotą viešųjų užsakymų srautą, kuris užtikrintų stabilesnę paklausą laivų statykloms, bei spartinti leidimų išdavimą jų modernizavimui. Organizacija „WindEurope“ palankiai vertina šias priemones, tačiau pabrėžia, kad skubiai reikia ir papildomo finansavimo.
Strategija taip pat siekia apsaugoti ir stiprinti Europos jūrinio vėjo sektoriui skirtų laivų gamybą. Šiuo tikslu pasirinktas pragmatiškas požiūris, daugiausia dėmesio skiriant tiems aukštos pridėtinės vertės segmentams, kuriuose ES jau turi stiprų pramoninį potencialą.
Tai technologiškai pažangūs laivai, kurie Europoje jau šiandien gaminami, pavyzdžiui, jūriniai aptarnavimo laivai ir kabelių tiesimo laivai. Naujas Jūrų pramonės vertės grandinės aljansas turėtų padėti nustatyti verslo galimybes Europos jūrų pramonės vertės grandinėje.
„WindEurope“ ir toliau bendradarbiaus su ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais, kad užtikrintų, jog uostai ir laivų statyklos galėtų patenkinti tokias jūrinio vėjo plėtros apimtis, kokių Europai reikia siekiant energetinio saugumo ir konkurencingumo tikslų.
