Milžiniška įtampa Europoje: gyventojai įspėjami apie ženkliai išaugusias grėsmes

Paskelbė Aistė Žemaitė
4 min. skaitymo

ES valstybės narės, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, sustiprino saugumo priemones, nes valdžios institucijos baiminasi galimų išpuolių, susijusių su Irano tinklais ar kitais radikalizuotais veikėjais.

Intensyvėjantis konfliktas su Iranu verčia Europą būti ypač budrią. Tarptautinė policijos agentūra „Europolas“ perspėja apie „padidėjusią terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsmę“ Europos teritorijoje, taip pat apie didesnį kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų pavojų.

„Besitęsiantis JAV ir Izraelio karas su Iranu turi tiesioginių padarinių sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui bei terorizmui ES“, – rašoma „Europolo“ komunikacijos vadovo Jano op gen Oorto atsiųstame pareiškime.

„Pagrindinės rizikos yra padidėjusi terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsmė, intensyvesnės kibernetinės atakos prieš ES infrastruktūrą, gausėjantys su konfliktu susijusių sukčiavimų internete atvejai, taip pat dezinformacijos ir įtakos darymo kampanijų plitimas.“

Pasak op gen Oorto, teroristinių ir smurtinio ekstremizmo išpuolių grėsmės lygis Europoje, kuris gali pasireikšti per „vietoje radikalizuotus vienišus veikėjus“ arba „mažas, pačių iniciatyva susikūrusias grupeles“, dabar vertinamas kaip padidėjęs. Tarp kitų grėsmių minimas „greitas poliarizuojančio turinio skleidimas internete“, galintis „pagreitinti trumpalaikius radikalizacijos procesus ES diasporos bendruomenėse ir tarp kitų asmenų“.

„Europolas“ atkreipia dėmesį į su Iranu siejamas įtakos ir tarpininkų struktūras Europoje, tarp jų – grupes, priskiriamas vadinamajai Irano „Pasipriešinimo ašiai“, ir nusikalstamus tinklus, „manoma, veikiančius Irano saugumo institucijų nurodymu“.

Agentūros perspėjimai paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano didysis ajatola Nasseras Makaremas Shirazis paskelbė fatvą, kuria po ajatolos Ali Khamenei žūties per bendrus JAV ir Izraelio smūgius šeštadienį ragino šventajam karui prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį.

Iranas taip pat yra tiesiogiai perspėjęs Europos vyriausybes. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei neseniai pareiškė, kad bet kokie veiksmai prieš Teheraną bus laikomi bendrininkavimu su jo užpuolikais ir bus vertinami kaip „karo veiksmas“.

Didėjanti Europos budrumo būsena

Kelių Europos valstybių vyriausybės jau sugriežtino saugumo priemones.

Vokietijoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiuo metu „nėra jokių duomenų ar požymių“, jog egzistuotų konkrečių grėsmių, tačiau pripažino, kad „dėl dinamiškos situacijos“ „grėsmės pobūdis gali bet kada pasikeisti“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę paskelbė, kad šalies vyriausybė visoje Prancūzijoje sustiprino karinio saugumo operaciją „Sentinelle“ ir padidino apsaugą aplink „labiausiai pažeidžiamas vietas ir asmenis“.

Po susitikimo su regionų saugumo pareigūnais, policijos vadovybe ir žvalgybos tarnybomis vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezu ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu „nėra žinomos grėsmės“, jog artimiausiu metu Prancūzijos teritorijoje būtų surengtas teroristinis išpuolis, tačiau budrumas išlieka aukščiausiame lygyje.

Nors pastarieji didžiausi išpuoliai Prancūzijoje daugiausia siejami su džihadistinėmis grupuotėmis, valdžios institucijos pabrėžia, kad su Iranu susijusios grėsmės taip pat kelia rūpestį.

Vienas reikšmingiausių pastarojo meto incidentų įvyko 2018 m., kai Irano operatyviniai darbuotojai buvo apkaltinti planavę susprogdinti Irano opozicijos mitingą netoli Paryžiaus.

Išpuolio taikiniu turėjo tapti Villepinte vykęs renginys, kurį organizavo Irano liaudies modžahedinų organizacija, tačiau sąmokslas buvo užkardytas Europos žvalgybos tarnyboms.

Prancūzija jau anksčiau buvo tapusi Irano struktūrų taikiniu. 1985–1986 m. Paryžiuje įvykdytų sprogdinimų serija nusinešė 12 žmonių gyvybių ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.

Pasak Prancūzijos žiniasklaidos, labiausiai šalies žvalgybą neramina tokie išpuoliai, kurie būtų skirti šokiruoti visuomenės nuomonę.

„Režimas kovoja dėl savo išlikimo šalies viduje, todėl jis gali būti gundomas kurstyti nestabilumą tose valstybėse, kurias laiko remiančiomis dabartinius regioninius įvykius“, – Prancūzijos radijui „France info“ sakė Prancūzijos strateginės analizės instituto tyrėjas Davidas Rigoulet-Roze’as.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *