Mobilieji mokėjimai telefonu be kortelės: kaip tai veikia, kokie pavojai ir ką išjungti saugumui

Mokėti telefonu jau tapo įprasta ir Lietuvoje: atsiskaitymas už kavą, viešąjį transportą ar internetinį pirkinį dažnai vyksta keliais paspaudimais ekrane. Tačiau daugelis vartotojų nelabai susimąsto, kiek ir kokių teisių suteikia programėlėms, kokius duomenis jos renka ir kas nutiktų pametus telefoną.

Mobilieji mokėjimai patogūs, bet kartu atveria naują rizikų rinkinį. Suprasti, kas vyksta „po kapotu“, svarbu ne tik tiems, kurie valdo didesnes sumas, bet ir kiekvienam, kuris nors kartą yra susiejęs kortelę ar sąskaitą su išmaniuoju telefonu.

Kaip veikia mokėjimai telefonu ir kur „keliauja“ jūsų pinigai

Iš esmės mobilieji mokėjimai skirstomi į kelias grupes: atsiskaitymas prie terminalo naudojant bekontakčius mokėjimus, apmokėjimas programėlėse ir pirkimai internete, kai kortelės duomenys saugomi naršyklėje ar paskyroje. Visais atvejais tarp jūsų banko ir pardavėjo atsiranda tarpininkas: programėlė arba paslaugos teikėjas.

Dažniausiai kortelės numeris telefone išvis nebūna saugomas tiesiogiai. Jis pakeičiamas užšifruotu atitikmeniu, vadinamu žetonu, o tikrasis numeris ir patvirtinimas tvarkomas banko ar mokėjimų sistemos pusėje. Tai mažina riziką, jei kas nors gautų prieigą prie telefono, bet nereiškia, kad pavojų nebelieka.

Kur slypi pagrindinės rizikos ir ko neišduoda programėlės

Kiekvieną kartą susiedami mokėjimo kortelę su nauja programėle atiduodate dalį kontrolės. Programėlė mato bent jau tai, kad kortelė egzistuoja, ir dažnai gali nuskaičiuoti periodinius mokėjimus, jei tam buvo duotas leidimas registruojantis. Ne visi vartotojai skaito, kokiomis sąlygomis tas leidimas suteikiamas.

Rizika išauga, kai telefone įdiegtos mažiau žinomos programėlės, parsisiųstos ne iš oficialios „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvės, arba kai suteikiami pertekliniai leidimai, pavyzdžiui, prieiga prie SMS, kontaktų ar failų. Tokiais atvejais sukčiams lengviau apeiti vienkartinius patvirtinimo kodus ar išgauti papildomą informaciją prisijungimui.

Ką būtinai reikia išjungti ar sugriežtinti telefone

Pirmas žingsnis yra ekrano užraktas. Be piršto atspaudo, veido atpažinimo ar bent jau stipraus PIN kodo telefonas tampa lyg atvira piniginė. Pametus ar palikus jį be priežiūros, bet kas gali pasiekti programėles su jau suvestais prisijungimo duomenimis ir atlikti mokėjimus ar užsisakyti prekių jūsų vardu.

Antras žingsnis – dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimas. Banko ir mokėjimo programėlėse reikia įjungti atskirą prisijungimo patvirtinimą: nepasikliauti vien tik telefono atrakinimu. Taip pat verta išjungti automatinį prisijungimą ar automatinį slaptažodžių pildymą ten, kur kalbama apie finansus.

Mokėjimai bekontakčiu būdu: saugūs, kol kontroliuojate limitus

Atsiskaitymai telefonu prie terminalo veikia panašiai kaip bekontaktė kortelė: tereikia priglausti ekraną. Esminis skirtumas tas, kad galima susieti kelias korteles, valdyti, iš kurios sąskaitos bus mokama, ir dažniausiai reikalingas bent minimalus telefono atrakinimas.

Dalis programėlių leidžia atsiskaityti nedidelėmis sumomis be papildomo PIN ar biometrinio patvirtinimo, jei telefonas jau atrakintas. Vartotojas to dažnai net nepastebi. Todėl pravartu peržvelgti nustatymus ir reikalauti patvirtinimo visiems mokėjimams, bent jau virš tam tikros sumos, bei reguliariai tikrinti, ar šie nustatymai nepasikeitė po atnaujinimų.

Programėlės ir prenumeratos: tylūs pinigų nutekėjimai

Kita dažna rizika susijusi su prenumeratomis ir smulkiais periodiniais mokėjimais. Nemažai paslaugų siūlo bandomąjį laikotarpį, tačiau reikalauja iš karto suvesti kortelės duomenis. Jei laiku neatšaukiate, po mėnesio ar dviejų pradedami nuskaičiuoti kartotiniai mokėjimai.

Čia padeda paprasta disciplina: turėti atskirą el. pašto aplanką visiems mokėjimų ir prenumeratų patvirtinimams, bent kartą per kelis mėnesius peržvelgti banko išrašus ir „Google“ ar „Apple“ paskyrose esančių prenumeratų sąrašą. Tai leidžia anksti pastebėti nutekėjimus ir atšaukti tai, kas nebėra reikalinga.

Pirkimai internetu telefonu: naršyklėje ar per specialias paskyras

Perkant internetu telefonu vartotojai dažnai renkasi patogesnį kelią: išsaugoti kortelės duomenis naršyklėje ar el. parduotuvės paskyroje. Tai sutaupo laiko, bet sudaro prielaidas netyčiniams pirkimams, ypač jei telefoną kartais naudoja vaikai ar kiti šeimos nariai.

Riziką sumažina keli paprasti žingsniai: atskira paskyra vaikui, pirkimų patvirtinimas slaptažodžiu ar biometriniu būdu ir naršyklės nustatymų peržiūra, kad mokėjimo duomenys nebūtų automatiškai užpildomi bet kur. Jei naudojate bendrą įrenginį, iš paskyrų verta atsijungti po pirkimo.

Kaip elgtis pametus ar pavogus telefoną

Jei telefonas dingo, svarbiausia sureaguoti pirmomis valandomis. Pirmiausia reikia prisijungti prie savo „Google“ ar „Apple“ paskyros iš kito įrenginio ir pabandyti nustatyti įrenginio buvimo vietą, nuotoliniu būdu jį užrakinti arba ištrinti duomenis, jei yra tokia galimybė.

Jei telefone buvo banko programėlės ar išsaugotos mokėjimo kortelės, būtina susisiekti su banku ir laikinai sustabdyti kortelių naudojimą ar prisijungimus iš to įrenginio. Net jei manote, kad ekranas užrakintas, geriau elgtis atsargiai: atrakinimo kodas gali būti atspėtas arba apeitas naudojant socialinę inžineriją.

Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą ar neteisėtą mokėjimą

Pirmas žingsnis yra patikrinti, ar mokėjimas tikrai nebuvo atliktas jūsų ar šeimos narių. Kartais išrašų įrašai atrodo neaiškiai, nes rodoma ne parduotuvės, o mokėjimų tarpininko pavadinimas. Jei kyla abejonių, verta paieškoti to pavadinimo internete.

Jei mokėjimas atrodo akivaizdžiai įtartinas, iš karto kreipkitės į banką. Kuo anksčiau pranešite, tuo paprasčiau sustabdyti tolimesnius nuskaičiavimus ir pradėti tyrimą. Verta surinkti visą susijusią informaciją: el. laiškus, SMS, pranešimus iš programėlių, kad būtų aiškesnis galimas sukčiavimo scenarijus.

Praktiškas „saugumo komplektas“ kasdieniams mokėjimams telefonu

Norint naudotis mobiliaisiais mokėjimais be nuolatinės įtampos, užtenka kelių taisyklių. Atrakinimo priemonės turi būti patikimos, visose finansų programėlėse reikia papildomo prisijungimo ar patvirtinimo, o kortelių neturėtų valdyti nežinomos ar iš abejotinų šaltinių atsisiųstos programėlės.

Galiausiai, verta nusistatyti paprastą rutiną: kartą per mėnesį akimis perbėgti banko išrašus ir programėlėse suteiktus leidimus, kas pusmetį peržiūrėti prenumeratas, o naują programėlę su mokėjimo funkcijomis diegti tik tada, kai aiškiai suprantate, kokias teises jai suteikiate. Tokia disciplina dažnai apsaugo geriau nei bet kuri techninė priemonė.