Nafta sugrįžo, ramybė – ne: po atnaujinto naftos srauto „Družba“naftotiekyje kyla naujos įtampos

Rusijos nafta ketvirtadienio paryčiais vėl pradėjo tekėti „Družba“ vamzdynu į Slovakiją, pranešė Slovakijos ekonomikos ministerija. Pasak jos, priėmimas atnaujintas apie 2 valandą nakties vietos laiku, o iki balandžio pabaigos tikimasi gauti 119 000 tonų naftos.

Tai užbaigė maždaug trijų mėnesių sutrikimą, kuris tapo ne vien techniniu, bet ir politiniu klausimu. Dėl sustojusio srauto išaugo įtampa tarp Ukrainos, Slovakijos ir Vengrijos, o energijos tiekimo tema vėl atsidūrė Europos Sąjungos politinių derybų centre.

Kas lėmė sustojimą?

Ukraina teigė, kad tiekimo sustojimas susijęs su infrastruktūros pažeidimais po Rusijos oro smūgio sausio mėnesį. Tokiai versijai viešai pritarė ir Europos Sąjungos institucijos, akcentuodamos, kad karo sąlygomis kritinė infrastruktūra išlieka nuolatiniu taikiniu.

Maskva dėl sutrikimo kaltino Kyjivą, tačiau viešai nekomentavo teiginių, kad vamzdyno atkarpa galėjo būti apgadinta pačių Rusijos pajėgų smūgiais. Tuo metu energijos tiekimo neapibrėžtumas regione didino kainų ir tiekimo planavimo rizikas naftos perdirbėjams.

Slovakijos ir Vengrijos reakcija

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ketvirtadienį suabejojo pažeidimų versija ir teigė, kad atnaujintas srautas esą rodo kitokį sustojimo pobūdį. Jo vertinimu, vamzdynas galėjo būti panaudotas kaip politinio spaudimo instrumentas regione.

Vengrijos naftos perdirbimo ir energetikos grupė „MOL“, valdanti gamyklas Vengrijoje ir Slovakijoje, patvirtino, kad tranzitas iš Baltarusijos į Ukrainą atsinaujino. Tai svarbu abiem šalims, nes „Družba“ maršrutas istoriškai buvo vienas pagrindinių tiekimo kanalų jų perdirbimo sektoriui.

Politinis fonas ir ES sprendimai

Tiekimo atnaujinimas sutapo su politiniais pokyčiais Vengrijoje po balandžio 12 dieną vykusių parlamento rinkimų. Naujasis lyderis Péteris Magyaras signalizavo apie užsienio politikos krypties pokyčius ir pareiškė, kad Vengrija nebeketina blokuoti ES paramos Ukrainai.

Energetikos ekspertai pažymi, kad net ir atnaujinus srautą išlieka struktūrinė rizika: karas, infrastruktūros pažeidimų grėsmė ir politiniai ginčai gali bet kada vėl sutrikdyti tiekimą. Dėl to Centrinės Europos šalys vis aktyviau ieško alternatyvių importo kelių ir tiekėjų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto.