Praėjusią savaitę politikos formuotojai ragino išlikti ramiais ir neskubėti daryti išvadų apie tai, ką JAV ir Izraelio kampanija prieš Iraną gali reikšti ekonomikai.

Tačiau šią savaitę jie pradėjo matydami vis ryškėjančią grėsmę: pasaulio ekonomikai gali smogti didžiausias energijos sukrėtimas per pastaruosius 50 metų.

Pirmadienį Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, JAV ir Jungtinės Karalystės finansų ministrai surengė pokalbius, siekdami suderinti galimą strateginių naftos atsargų išleidimą į rinką. Taip būtų bandoma užkirsti kelią infliacijos šokui, galinčiam supurtyti pasaulio ekonomiką.

Žinia apie šias derybas padėjo sumažinti įtampą dėl galimo staigaus naftos kainų šuolio pirmadienį. Tuomet etaloninės kainos buvo pakilusios net iki 118 JAV dolerių už barelį — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų pabaigoje ir tai buvo aukščiausias lygis nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Iki 14 val. Vidurio Europos laiku „Brent“ naftos ateities sandorių kaina buvo nukritusi iki 104,47 JAV dolerio už barelį — maždaug 15 proc. žemiau naktinio piko. Vis dėlto, jei toks lygis išsilaikytų, jis vis dar būtų pakankamai aukštas, kad sukeltų ryškų ekonomikos sulėtėjimą.

„Strateginių atsargų panaudojimas yra viena iš svarstomų galimybių“, – pirmadienį sakė vienas Prancūzijos pareigūnas, sutikęs kalbėti anonimiškai, nes nėra įgaliotas viešai komentuoti šio klausimo.

Virtualus G7 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas turėjo prasidėti 13.30 val. Vidurio Europos laiku.

Apie derybas dėl naftos atsargų panaudojimo pirmiausia pranešė „Financial Times“, pridūręs, kad prie diskusijų turėtų prisijungti ir Tarptautinė energetikos agentūra. Skaičiuojama, jog bendros G7 strateginės atsargos siekia 300–400 mln. barelių — tai yra mažiau nei dvi savaites trunkantis visų G7 šalių naftos vartojimas.

Beviltiškoms situacijoms – beviltiški sprendimai

Strateginės atsargos istorijoje buvo išleidžiamos vos kelis kartus. Paskutinį sykį tokio masto priemonė buvo taikyta 2011 m., dar prieš karą Ukrainoje, siekiant sušvelninti Libijos pilietinio karo pasekmes.

2022 m. koordinuotas turtingų valstybių atsargų išleidimas padėjo per du mėnesius sumažinti „Brent“ kainą nuo 139 JAV dolerių už barelį iki maždaug 105–115 JAV dolerių.

Vis dėlto Rusijos invazija paveikė kur kas mažesnę pasaulinių energijos išteklių tiekimo dalį nei dabartinė kampanija prieš Iraną. Pagrindinė priežastis — Iranas turi galimybių užblokuoti išėjimą iš Persijos įlankos, pro kurį, kaip skaičiuojama, keliauja apie 20 proc. pasaulinių naftos tiekimų.

Jau pranešama, kad tokie pagrindiniai eksportuotojai kaip Saudo Arabija ir Irakas mažina gavybą, nes saugyklos perpildytos, o laivai negali atvykti paimti naftos ir išgabenti jos į rinkas.

Jeigu šis šuolis nebūtų suvaldytas, brangesnė nafta galėtų greitai persiduoti į vartotojų kainas, kartu slopindama ekonomikos augimą ir kurdama vadinamąją stagfliaciją — ekonominės stagnacijos ir aukštos infliacijos derinį. Toks scenarijus priverstų centrinius bankus kelti palūkanų normas net ir rizikuojant sukelti recesiją.

Politikos formuotojai pabrėžia, kad infliacijos „įsisukimo“ rizika dabar mažesnė nei 2022 m., kai pasaulinės tiekimo grandinės dar tik atsigaudinėjo po pandemijos, o vartotojai buvo sukaupę santaupų, leidusių daugiau išleisti.

Šiandien ekonomika atrodo silpnesnė: JAV darbo vietų augimas praktiškai sustojo, o Europos Centrinis Bankas perspėja, kad euro zonos darbo rinka yra silpnesnė, nei leistų manyti rekordiškai žemas 6,1 proc. nedarbo lygis. Jungtinėje Karalystėje nedarbas auga jau daugiau nei metus.

„Centriniai bankai neturėtų pernelyg baimintis atlyginimų ir kainų spiralės, nepaisant nuolatinio infliacijos viršijimo. Tačiau mano nerimas — kad tai gali perversti darbo rinkas, o ši rizika yra didesnė nei 2022-aisiais“, – teigė „TS Lombard“ analitikas Dario Perkinsas.

Finansų rinkos, savo ruožtu, vis greičiau praranda viltį dėl greito konflikto sureguliavimo. Po savaitgalį įvykusių masinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą rinkose vis labiau įkainojamas didesnis ir ilgiau trunkantis tiekimo šokas.

Prie nuotaikų prisidėjo ir pranešimai, esą prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino ankstesnį prieštaravimą JAV karių dislokavimui Irane. Irano Islamo Respublikos demonstruojami nepaklusnumo signalai — įskaitant Mojtabos Khamenei paskyrimą perimti aukščiausiojo lyderio pareigas po jo tėvo nužudymo — taip pat leido manyti, kad konfliktas gali užsitęsti ilgiau nei kelias savaites.

Palūkanų normų ateities sandoriai dabar rodo maždaug 70 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas šiemet turės padidinti bazines palūkanas 0,5 proc. punkto. Dar prieš konfliktą rinkos tikėjosi, kad 2025 m. palūkanos nesikeis.

Pirmo kėlimo tikimasi jau liepą. Tuo metu pinigų rinkos apie 50 proc. tikimybe vertina ir Jungtinės Karalystės centrinio banko palūkanų didinimą iki metų pabaigos — nors vos praėjusią savaitę investuotojai labiau tikėjosi mažinimo.

Europos Centrinio Banko valdybos narė Isabel Schnabel dar penktadienį sakė, kad geopolitinis nepastovumas kelia infliacijos augimo rizikas ir reikalauja budrumo, tačiau ECB galėtų „peržvelgti“ trumpalaikius infliacijos svyravimus, kuriuos sukelia karas.

Vis dėlto ji taip pat įspėjo, kad bankas „turi atidžiai stebėti, kiek ilgai išlieka energijos kainų šokas, kokį poveikį jis daro infliacijos lūkesčiams ir ar nėra požymių, kad įmonės pradeda perkelti didesnes sąnaudų įtakas vartotojams“.

Pasekmių išvengti nepavyks

Europa, būdama grynoji energijos importuotoja, tikėtina, bus paveikta ypač stipriai. Tačiau ir JAV nėra apsaugotos: vidaus benzino kainos per mėnesį pakilo 20 proc. ir artėja prie 3,50 JAV dolerio už galoną. Tai daro Donaldą Trumpą, kuris rinkimų kampanijoje žadėjo mažinti kainas, pažeidžiamą politinei reakcijai artėjant vidurio kadencijos rinkimams.

„Kainos sparčiai kris, kai bus pašalinta Irano branduolinė grėsmė“, – socialiniuose tinkluose teigė Donaldas Trumpas.

Jis taip pat pridūrė, kad brangesnė nafta yra „labai maža kaina, kurią verta sumokėti už JAV ir pasaulio saugumą bei taiką“.

Tuo metu Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pagrasino, kad atsakydamas gali taikytis į regiono energetikos objektus, ir perspėjo, jog kainos gali pasiekti 200 JAV dolerių už barelį, jei JAV ir Izraelis „tęs šį žaidimą“.

Kol kas analitikai mano, kad realybė gali būti kažkur per vidurį.

„Neapibrėžtumas yra didelis ir didėja“, – sakė „Barclays“ analitikas Amarpreet Singh.

„Tačiau, remiantis šiuo metu turima informacija, neatrodo, kad blogiausia jau praeityje“, – pridūrė jis.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas savo įraše platformoje „Substack“ rašė, kad vis dar „per anksti prognozuoti pasaulinę ekonomikos krizę“. Jis priminė, kad naftos kainų šokas po Rusijos invazijos į Ukrainą „buvo skaudus“, tačiau nesukėlė recesijos nei JAV, nei Europoje.

„Tačiau situacija kelia baimę“, – įspėjo Paulas Krugmanas.