Naftos rinkas sukrėtė nauja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui „Brent“ rūšies nafta sekmadienį nebiržinėje prekyboje šoktelėjo apie 10 proc. iki maždaug 80 JAV dolerių už barelį.
Analitikai perspėja, kad tai gali būti tik pradžia. Teigima, kad jeigu konfliktas plėsis ar bus sutrikdytas laivybos eismas strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, kainos gali priartėti prie 100 dolerių ar net jį viršyti.
Energetikos ir naftos perdirbimo ekspertas Ajay Parmar iš ICIS pažymi, kad patys kariniai veiksmai jau savaime kelia kainas, tačiau lemiamas veiksnys būtų Hormūzo sąsiaurio uždarymas. Per šį siaurą vandens kelią gabenama daugiau nei 20 proc. pasaulio naftos, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas turėtų milžinišką poveikį pasaulinei pasiūlai.
Po Teherano perspėjimų laivams nesinaudoti sąsiauriu dauguma tanklaivių savininkų, naftos bendrovių ir prekybos namų sustabdė žaliavinės naftos, degalų ir suskystintų gamtinių dujų gabenimą per šį maršrutą. Rinkos dalyviai baiminasi, kad ilgesnis tranzito sutrikimas gali sukelti staigų tiekimo trūkumą.
„Tikimės, kad prekyba po savaitgalio atsidarys kur kas arčiau 100 dolerių už barelį ribos ir galbūt ją viršys, jei sąsiaurio veikla bus ilgesniam laikui sustabdyta“, – teigė A. Parmar.
Panašias prognozes pateikė ir kiti analitikai. RBC atstovė Helima Croft nurodė, kad Artimųjų Rytų lyderiai jau įspėjo Vašingtoną, jog karas su Iranu gali iškelti naftos kainą virš 100 dolerių. „Barclays“ analitikai taip pat neatmeta tokio scenarijaus.
Nors OPEC+ šalys sekmadienį sutarė nuo balandžio padidinti gavybą 206 tūkst. barelių per dieną, šis padidinimas sudaro mažiau nei 0,2 proc. pasaulinės paklausos ir vargu ar galėtų kompensuoti galimą didelį tiekimo sutrikimą.
Energetikos tyrimų bendrovės „Rystad“ ekonomistas Jorge Leonas skaičiuoja, kad net ir nukreipus dalį srautų per Saudo Arabijos Rytų–Vakarų vamzdyną ar Abu Dabio infrastruktūrą, pasaulinė rinka galėtų netekti 8–10 mln. barelių per dieną.
„Rystad“ vertinimu, prekybai atsidarius kainos gali pakilti maždaug 20 dolerių – iki apie 92 dolerių už barelį, tačiau ilgesnis sąsiaurio uždarymas reikštų dar didesnį šuolį.
Įtampos eskalavimas paskatino ir Azijos vyriausybes bei naftos perdirbimo įmones skubiai peržiūrėti turimas atsargas bei alternatyvius tiekimo maršrutus. Regiono šalys siekia įvertinti, kiek laiko galėtų išsilaikyti esant sutrikimams ir ar pavyktų užsitikrinti papildomus tiekimus iš kitų šaltinių.
Rinkos dalyviai sutaria, kad artimiausios dienos bus lemiamos. Jei konfliktas bus suvaldytas diplomatinėmis priemonėmis, kainų šuolis gali būti laikinas.
Tačiau jei Hormūzo sąsiauris taps realiu geopolitinės kovos taikiniu, pasaulio ekonomika gali susidurti su nauja energijos kainų banga, kuri paveiktų tiek degalų kainas vartotojams, tiek infliacijos rodiklius visame pasaulyje.