Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné pirmadienį paragino Europos Sąjungą įtvirtinti „europietišką pirmenybę“ bendrojoje rinkoje, siekiant atsverti stiprėjančią konkurenciją iš Kinijos ir Jungtinių Valstijų.
Siūloma, kad viešuosiuose pirkimuose būtų teikiama pirmenybė gaminiams, kurių sudėtyje naudojamos Europos Sąjungoje pagamintos dalys. Ši idėja jau kelis mėnesius svarstoma Europos Komisijoje ir tarp valstybių narių, tačiau diskusijos atskleidė augančią įtampą bloke: dalis šalių perspėja, kad toks modelis neproporcingai palankus didžiausioms ES ekonomikoms.
„Pagaminta Europoje“ iniciatyva turėtų tapti vienu pagrindinių klausimų kitą savaitę vyksiančiame ES lyderių susitikime dėl konkurencingumo, kuriame nuomonių skirtumai, tikimasi, dar labiau išryškės.
Nuomonių straipsnyje, kurį kartu pasirašė 1 141 verslo lyderis, Stéphane’as Séjourné konkurencingumą pristatė kaip esminę Europos geopolitinės strategijos dalį ir teigė, kad europietiškos pirmenybės principas būtinas, norint sustiprinti pramonę pasaulinės konkurencijos sąlygomis.
„Turime galutinai įtvirtinti tikrą europietišką pirmenybę pačiuose strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė jis. „Ji grindžiama labai paprastu principu: kai tik naudojami Europos viešieji pinigai, jie privalo prisidėti prie europinės gamybos ir kokybiškų darbo vietų kūrimo.“
Pasak Séjourné, kitos didžiosios ekonomikos jau taiko nacionalinės pirmenybės principus, siekdamos apsaugoti strategiškai svarbius aktyvus. Pagal jo siūlymą, įmonės, gaunančios naudą iš viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ar kitokios finansinės paramos, turėtų reikšmingą savo produkcijos dalį gaminti Europos Sąjungoje. Tas pats principas, anot jo, turėtų būti taikomas ir tiesioginėms užsienio investicijoms.
Karštų diskusijų dėl šios idėjos laukiama vasario 12 dieną Alden Biesene, Belgijoje, vyksiančiame ES lyderių susitikime, kurį sušaukė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa. Čia turėtų būti formuojama bendra ES konkurencingumo strategija.
Vokietija ir Italija palaiko Komisijos siekį supaprastinti reguliavimą, o Prancūzija ir ją remiančios šalys ragina didinti investicijas bendrojoje rinkoje ir leisti bendrai skolintis. Prancūzija jau daugelį metų yra viena aktyviausių „Pagaminta Europoje“ idėjos rėmėjų; ją palaiko ir Vokietija, ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tačiau mažesnės valstybės narės išlieka atsargios. Jos pabrėžia, kad bendroji rinka turi išlikti atvira, ir perspėja, jog europietiškos pirmenybės principas gali slopinti inovacijas bei labiausiai būti naudingas stambiausioms ekonomikoms.
ES šalys – skirtingose barikadų pusėse
Ginčai dėl „Pagaminta Europoje“ iniciatyvos tik dar labiau paaštrins platesnes diskusijas, kaip atgaivinti bloko ekonomiką.
Prieš dešimt dienų Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pristatė bendrą planą, kuriame numatomas reguliavimo supaprastinimas, įskaitant ir dalies ES klimato politikos priemonių pagal Žaliąjį kursą peržiūrą. Jų teigimu, dabartiniai reikalavimai pernelyg apsunkina automobilių pramonę.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį vėl paragino didinti investicijas į inovacijas tiek nacionalinių biudžetų, tiek ES lygmeniu ir atgaivino Prancūzijos siekį dėl bendro ES skolinimosi. Šiai idėjai dar 2024 metais savo reikšmingoje ataskaitoje pritarė buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.
Macronas tvirtina, kad minėtoji Draghi ataskaita dėl pastarųjų metų geopolitinių sukrėtimų jau paseno, ypač dėl didėjančio Kinijos „agresyvumo“ ir JAV taikomų muitų.
„Draghi ataskaita, kurios mes taip ir neįgyvendinome iki galo, jau paseno, iš dalies todėl, kad joje nebuvo atsižvelgta į tokį pasaulio dinamikos paspartėjimą“, – sakė Macronas kasmetinėje Prancūzijos ambasadorių konferencijoje.
Buvęs Italijos premjeras Mario Draghi ir dar vienos svarbios ataskaitos apie ES bendrosios rinkos reformą autorius, taip pat buvęs premjeras Enrico Letta, turėtų dalyvauti vasario susitikime, kuriame bus diskutuojama dėl tolesnių žingsnių, didinančių Europos konkurencingumą.
Europos politikos inovacijų tarybos rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad per pirmuosius šios Komisijos darbo metus įgyvendinta tik 11 procentų Draghi rekomendacijų.
„Turime sukurti naują pagreitį ir suteikti naują impulsą reformų darbotvarkei“, – yra sakęs António Costa. Jo teigimu, jis tikisi, kad lyderiai pateiks aiškias politines gaires Komisijai ir Tarybai, „kaip jie tai padarė pernai gynybos ir saugumo srityje“. Šį kartą dėmesio centre turėtų būti bendroji rinka.