Sumažėjęs Vakarų spaudimas Maskvai, paliaubos ar taikos paskelbimas pagreitintų Rusijos pasiruošimą konfliktui su NATO, skelbiama šių metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Skaičiuojama, kad taikos atveju Rusija ilgalaikėje perspektyvoje – per 6 ar 10 metų – būtų visiškai pasiruošusi konvenciniam karui su NATO.
Pasak Lietuvos žvalgybos, jeigu Rusija tęs karo veiksmus prieš Ukrainą tokiu pat intensyvumu, kaip ir pastaruosius ketverius metus, karui reikės didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, o tai apribos Maskvos galimybes plėsti agresiją į kitas šalis.
Tiesa, akcentuojama, jog net ir kariaudama Rusija vykdo kariuomenės reformą ir kuria naujus karinius vienetus, kurie, vos tik būna užpildomi, išsiunčiami į Ukrainą. Priduriama, kad vidutinėje perspektyvoje (3–5 metai) Rusija, tikėtina, būtų pajėgi sukomplektuoti naujus karinius vienetus.
„Tebesitęsiant karui ilgalaikėje perspektyvoje (6–10 metų – ELTA) Rusija, tikėtina, sugebėtų užpildyti naujai sukurtus karinius vienetus kariais ir technika, bet strateginiai ginkluotės ir amunicijos rezervai, kurių reikėtų plataus masto kariniam konfliktui su NATO, nebūtų visiškai atkurti“, – rašoma ataskaitoje.
Tuo metu, jei būtų paskelbtos paliaubos ar būtų įšaldyti kovos veiksmai, Rusija galėtų greičiau vystyti savo karinius pajėgumus, didinti personalo skaičių ir pildyti amunicijos rezervus. Priduriama, kad jau artimoje perspektyvoje (1–2 metai) karinių vienetų nuolatinės dislokacijos vietose, įskaitant dalinius netoli Baltijos šalių, didėtų personalo ir technikos kiekis.
Taip pat skaitykite:
Teigiama, kad vidutinėje perspektyvoje naujų vienetų personalas ir technika būtų visiškai sukomplektuoti, prioritetą teikiant kiekybei, o ne kokybei, palaipsniui būtų atkuriami per karą ištuštėję strateginiai ginkluotės ir amunicijos rezervai.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos ginkluotosios pajėgos plėstųsi ne tik kiekybiškai, bet ir būtų modernizuojamos. Būtų atkurta didžioji dalis strateginių ginkluotės ir amunicijos atsargų. Šio scenarijaus atveju net ir iki galo neįgyvendinusi karinės reformos tikslų, Rusija jau vidutinėje perspektyvoje sukurtų pajėgumus, kurių pakaktų pradėti karo veiksmus prieš Baltijos regiono valstybes ar bent pradiniame etape kare susikurti regioninį pranašumą“, – pabrėžia žvalgyba.
„Tai gali skatinti Kremlių panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, konfliktą pavyks lokalizuoti ir greitai baigti Rusijai palankia linkme, kaip saugiklį pasiliekant branduolinį atgrasymą“, – akcentuojama ataskaitoje.
Visgi, jeigu šalys pasirašytų taikos susitarimą ir tarptautinės sankcijos Rusijai būtų panaikintos, Rusija galėtų dar greičiau vystyti savo karinius pajėgumus. Tokiu atveju, Rusija galėtų atitraukti didelę dalį pajėgumų nuo Ukrainos, laisviau disponuoti didesniais finansiniais resursais ir lengviau gauti technologijų, reikalingų karo pramonėje.
„Artimoje perspektyvoje naujai sukurtų karinių vienetų, įskaitant ir esančių netoli Baltijos valstybių, personalas ir technika būtų visiškai sukomplektuoti. Vidutinėje perspektyvoje būtų sparčiai atkuriami strateginiai rezervai, modernizuojama karo pramonė, vis didesnį dėmesį skiriant kokybei“, – tvirtinama ataskaitoje.
Taip pat skaitykite:
„Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija, tikėtina, sukurtų ne tik 30-50 proc. didesnę nei buvo prieš karą, bet ir santykinai modernią kariuomenę. Būtų visiškai atkurti strateginiai rezervai. Rusija būtų pasiruošusi konvenciniam konfliktui su NATO“, – apibendrina žvalgyba.
Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
