Pažangiausi lustai, skirti dirbtinio intelekto sistemoms kurti ir valdyti, tapo nauju strateginiu ištekliumi, lyginamu su nafta ar retųjų žemių metalais. Nuo jų priklauso karinė galia, ekonominė pažanga ir valstybių konkurencingumas, todėl kova dėl šių komponentų vis labiau primena šaltąjį karą.
Jungtinės Valstijos bando sustabdyti pažangiausių lustų eksportą į Kiniją, tačiau kartu atsiranda milžiniška paskata apeiti taisykles. Per Honkongą, Šendženą ir trečiąsias šalis formuojasi globali juodoji rinka, o jos mastai jau siekia milijardus eurų.
Eksporto kontrolės šaknys ir naujas taikinys
Eksporto kontrolės sistema gimė po Antrojo pasaulinio karo, kai Vakarai siekė užkirsti kelią Sovietų Sąjungai įsigyti jautrias technologijas. Tada tikslas buvo branduoliniai ginklai ir raketos, šiandien – dirbtinio intelekto lustai ir skaičiavimo galia.
2022 metais JAV įvedė iš esmės visuotinius draudimus eksportuoti pažangiausius grafinius procesorius ir specializuotus DI akseleratorius į Kiniją. Apribojimai taikomi ne tik amerikiečių gamintojų produktams, bet ir visai tiekimo grandinei, jei tik naudojamos JAV technologijos.
Pažangiausi lustai šiandien dažniausiai projektuojami JAV bendrovėse, o gaminami Taivane, daugiausia „TSMC“ gamyklose. Tai reiškia, kad Amerikos reguliavimas realiai veikia globalią puslaidininkių rinką ir atskiria ją į dvi vis labiau nesusisiekančias ekosistemas.
Taivanas – pasaulio puslaidininkių mazgas
Taivanas per kelis dešimtmečius tapo nepakeičiamu pasaulio puslaidininkių centru. Čia gaminami patys sudėtingiausi lustai, kurie naudojami tiek duomenų centruose, tiek išmaniuose telefonuose ir automobiliuose.
Taivano geopolitinė padėtis situaciją dar labiau aštrina. Kinija deklaruoja siekianti salos „susivienijimo“, o Vakarai Taivaną mato kaip kritinę grandį, kurią būtina apsaugoti. Dėl to puslaidininkių pramonė atsidūrė tiesiai didžiųjų valstybių strateginių interesų sankirtoje.
Tarptautinėse parodose, tokiose kaip „Computex“ Taipėjuje, pristatomi naujausi DI lustai, kurie oficialiai nebegali būti parduodami Kinijos klientams. Tačiau paklausa išliko milžiniška, todėl neteisėti tiekimo kanalai tapo itin pelningi.
„Nvidia“ dominavimas ir kinų troškimas vytis
Rinkos ekspertai vertina, kad „Nvidia“ užima apie 80–90 proc. pasaulinės dirbtinio intelekto akseleratorių rinkos. Jos lustai reikalingi tiek milžiniškų modelių mokymui, tiek jų darbui duomenų centruose.
Jungtinėms Valstijoms sugriežtinus kontrolę, „Nvidia“ viešai pripažino Kiniją iš esmės išbraukusi iš savo pajamų prognozių. Tačiau tai nereiškia, kad Kinijos įmonės nustojo ieškoti būdų gauti šių lustų.
Didžiausias iššūkis Pekinui – skaičiavimo galia. Be pažangiausių lustų kinų dirbtinio intelekto laboratorijos rizikuoja atsilikti keliais kartų šuoliais, nes, JAV vyriausybės vertinimu, DI sistemų pajėgumai dvigubėja kas keturis mėnesius.
Juodoji rinka tarp Honkongo ir Šendženo
Ekspertai ir žurnalistai fiksuoja augančią juodąją rinką Kinijos pietuose, ypač Honkonge ir Šendžene. Socialinių tinklų platformose gausu tarpininkų skelbimų, siūlančių įsigyti naujausius „Nvidia“ ir „AMD“ lustus, oficialiai draudžiamus eksportuoti.
Šendženas – vienas svarbiausių pasaulio elektronikos centrų, kur telkiasi serverių, tinklo įrangos ir komponentų prekybininkai. Čia veikia dešimtys turgaviečių ir sandėlių, kuriuose legalūs komponentai persipina su kontrabandiniais.
Smulkūs tarpininkai gabena pavienius lustus lagaminuose ar pašto siuntose, tačiau didžiausią riziką kelia organizuotos grupės, galinčios nukreipti dešimtis tūkstančių komponentų apeinant kontrolės sistemą. Tokios siuntos vertinamos šimtais milijonų eurų.
Teisinės spragos ir nuotolinė prieiga
JAV teisingumo institucijos jau pradėjo kelias rezonansines bylas, tarp jų – prieš su Taivanu siejamas įmones, kaltinamas maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės lustų ir serverių nukreipimu į Kiniją per fiktyvias tarpininkavimo struktūras. Tai atskleidė, kaip sudėtinga prižiūrėti globalias tiekimo grandines.
Kita spraga – nuotolinė prieiga prie skaičiavimo galios. Net jei pažangūs lustai fiziškai įrengti duomenų centre Malaizijoje ar kitur Azijoje, dabartinės taisyklės dažnai nedraudžia Kinijos įmonėms nuomoti šių resursų per debesijos paslaugas.
Be to, JAV reglamentai kol kas ne visuomet efektyviai apima duomenų centrus ir įmones, registruotas trečiosiose šalyse, bet valdomas Kinijos kapitalo. Tai suteikia galimybių apeiti tiesioginius eksporto draudimus.
Kinijos strategija: tarp juodosios rinkos ir savarankiškumo
Pekinas oficialiai deklaruoja siekiantis technologinio savarankiškumo puslaidininkių ir dirbtinio intelekto srityse. Milžiniškos subsidijos skiriamos vietos gamintojams, tokiems kaip „Huawei“, bei kitiems lustų projektuotojams ir gamintojams.
Kinijoje vyksta diskusija: viena stovykla nori bet kokia kaina gauti pažangiausius vakarietiškus lustus, kita ragina susitaikyti su trumpalaikiu atsilikimu ir koncentruotis į nacionalinės ekosistemos stiprinimą. Pastaroji kryptis reiškia ir griežtesnį importuojamų lustų ribojimą, siekiant apsaugoti vietos gamintojus.
Nors kol kas amerikiečių ir jų partnerių technologinis atotrūkis vertinamas maždaug aštuoniais mėnesiais, istorija rodo, kad Kinija geba sparčiai prisivyti srityse, kur iš pradžių atrodė gerokai atsiliekanti.
Kuo baigsis DI lustų lenktynės?
Dabartinė situacija primena dvi išsiskiriančias ekosistemas: JAV ir sąjungininkų dirbtinio intelekto infrastruktūrą bei atskirai besiformuojančią Kinijos ekosistemą. Kaip ir branduolinėje srityje šaltojo karo metu, bendradarbiavimas čia tampa ribotas ir selektyvus.
Ekspertai prognozuoja, kad visiškam kinų savarankiškumui reikės daug laiko ir milžiniškų investicijų. Vis dėlto Pekino užsispyrimas ir finansiniai resursai verčia Vakarus rimtai vertinti galimybę, kad ilgainiui atsiras stipri alternatyvi lustų ir programinės įrangos ekosistema.
Kova dėl dirbtinio intelekto lustų nėra vien techninė ar komercinė. Nuo jos baigties priklausys, kas nustatys taisykles būsimoje skaitmeninėje ekonomikoje, kas kontroliuos kritines duomenų ir skaičiavimo galios infrastruktūras ir kokia bus pasaulinė galios pusiausvyra artimiausiems dešimtmečiams.
