Lietuvoje vis garsiau diskutuojama apie planuojamus nedarbo išmokų sistemos pokyčius. Valstybė siekia pakeisti tvarką taip, kad išmokų dydis labiau priklausytų nuo anksčiau gautų pajamų, tačiau dalis verslo atstovų mano, kad siūlomi pakeitimai nėra pakankamai ryškūs ir gali neišspręsti esamų darbo rinkos problemų.
Darbdaviai jau kurį laiką susiduria su darbuotojų trūkumu. Kai kuriose srityse darbo pasiūlymų netrūksta, tačiau tinkamų kandidatų rasti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai pastebi, kad dalis žmonių į darbo pokalbius ateina tik formaliai – siekdami išsaugoti bedarbio statusą, o ne iš tikrųjų rasti darbą. Tai rodo platesnę problemą, susijusią su darbo rinkos motyvacija.
Nuo liepos pirmosios Lietuvoje įsigalios nauja nedarbo išmokų skaičiavimo tvarka. Pagal ją išmokos dydis dar labiau priklausys nuo žmogaus anksčiau uždirbtų pajamų. Kitaip tariant, kuo didesnį atlyginimą žmogus gaudavo dirbdamas, tuo didesnės išmokos jis galės tikėtis netekęs darbo.
Pagal naują sistemą nedarbo išmoką sudarys dvi dalys. Viena jų bus pastovi ir susieta su minimalia mėnesine alga – ji sieks 173 eurus per mėnesį. Antroji dalis bus kintama ir priklausys nuo ankstesnių darbuotojo pajamų. Būtent ši dalis sudarys didžiąją išmokos dalį.
Pirmuosius tris mėnesius netekęs darbo žmogus gaus maždaug 45 procentus savo ankstesnių pajamų. Vėliau ši dalis palaipsniui mažės. Tokia sistema siekiama suteikti didesnę finansinę paramą pirmuoju laikotarpiu, kai žmogus netenka darbo ir ieško naujų galimybių.
Taip pat skaitykite:
Tačiau diskusijos kyla dėl to, kad kai kuriais atvejais skirtumas tarp darbo užmokesčio ir nedarbo išmokos gali būti gana nedidelis. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau uždirbo apie 1430 eurų į rankas, pirmuosius tris mėnesius jis galėtų gauti maždaug 1200 eurų nedarbo išmoką. Tokiu atveju skirtumas tarp dirbančio ir nedirbančio žmogaus pajamų sudarytų tik apie 220 eurų.
Panaši situacija gali susidaryti ir didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. Jei žmogus anksčiau uždirbo apie 1800 eurų į rankas, nedarbo išmoka galėtų siekti apie 1500 eurų. Tokiu atveju skirtumas tarp atlyginimo ir išmokos būtų apie 300 eurų.
Verslo atstovai teigia, kad tokia sistema gali sukurti vadinamuosius nedarbo spąstus. Tai situacija, kai žmogui finansiškai beveik apsimoka likti be darbo, nes gaunama išmoka nedaug skiriasi nuo darbo užmokesčio. Dėl to kai kurie žmonės gali neskubėti grįžti į darbo rinką.
Kai kurie darbdaviai pasakoja ir apie konkrečias situacijas, kai darbo ieškantys žmonės ateina į pokalbius tik tam, kad gautų patvirtinimą, jog netinka siūlomai darbo vietai. Toks dokumentas leidžia išlaikyti bedarbio statusą ir toliau gauti nedarbo išmoką.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į socialinio draudimo finansus. Nedarbo draudimo sistema šiuo metu yra vienintelė socialinio draudimo sritis, kurioje išmokama daugiau pinigų, nei surenkama įmokų. Tai kelia klausimų dėl sistemos ilgalaikio tvarumo.
Taip pat skaitykite:
Valdžios institucijos tikina, kad kartu su naujais pakeitimais bus stiprinama ir kontrolė. Nuo liepos daugiau dėmesio bus skiriama tam, ar bedarbiai iš tikrųjų aktyviai ieško darbo ir ar priima jiems siūlomas darbo vietas.
Be to, nedarbo išmokos gavimo laikotarpis nebebus įskaičiuojamas į darbo stažą. Tai reiškia, kad laikas, praleistas gaunant išmoką, nepadidins būsimos nedarbo išmokos dydžio.
Vis dėlto verslo organizacijos mano, kad sistemoje gali likti spragų. Kai kurioms gyventojų grupėms nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis gali būti net ilgesnis nei anksčiau, todėl diskusijos dėl reformos efektyvumo neslūgsta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad pagrindinis nedarbo išmokų sistemos tikslas – apsaugoti žmones netikėtai netekus darbo. Pasak valdžios atstovų, pernelyg griežti apribojimai galėtų pakenkti tiems, kurie sąžiningai dirbo ir mokėjo mokesčius.
Tačiau verslo organizacijos ragina ieškoti balanso tarp socialinės apsaugos ir darbo rinkos skatinimo. Jų teigimu, svarbu, kad sistema ne tik padėtų žmonėms sunkiais momentais, bet ir skatintų kuo greičiau sugrįžti į darbą.
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 164 tūkstančius bedarbių. Nemažą jų dalį sudaro vyresni nei penkiasdešimties metų žmonės, taip pat nemažai jaunimo iki dvidešimt ketverių metų. Todėl sprendimai, susiję su nedarbo išmokomis, turi didelę įtaką tiek darbo rinkai, tiek visai šalies ekonomikai.
