Šiandieninėje energetikos pramonėje naujienos ir pažanga energijos gamybos srityje pasirodo vis dažniau. Vis dėlto dauguma sprendimų tėra esamų technologijų patobulinimai ar perdirbimai, kurie žmonijai nesuteikia tikro, kokybinio šuolio. Tačiau panašu, kad tai netrukus gali pasikeisti.
Kaip jaustumėtės sužinoję, kad egzistuoja nemokamas energijos šaltinis, gaunamas iš nieko kito, tik iš mus supančio oro?
Pasaulinė energetikos pramonė per kelis šimtmečius iš esmės pakeitė civilizacijos raidą ir padėjo žmonijai pasiekti dabartinį vystymosi lygį.
Pažanga energijos gamyboje atėjo iš įvairių rinkos sričių. Pavyzdžiui, naftos perdirbimo įmonės šiandien veikia kur kas efektyviau, prie to reikšmingai prisidėjo procesų skaitmeninimas.
Pastaraisiais metais švariosios energijos segmente itin išpopuliarėjo naujos kartos vėjo jėgainės ir saulės elektrinės.
Taip pat skaitykite:
Tačiau, kaip jau minėta, dažniausiai tai tėra tų pačių sprendimų variacijos, kurios skirtingais būdais generuoja tą pačią kasdieniams poreikiams reikalingą energiją. Esminis klausimas lieka atviras: kokių priemonių imtasi, kad pasaulinė energetika būtų iš tikrųjų inovuota, o ne vien modernizuota?
Būtinybė skatina inovacijas
Per pastaruosius dešimtmečius padaryta reikšminga pažanga kuriant aplinkai draugiškesnę energetikos sistemą.
Vėjo jėgainių gamybos ir dizaino proveržiai sustiprino vėjo energijos vaidmenį kaip vieną veiksmingų būdų mažinti anglies dioksido emisijas. Tuo pat metu vis pažangesnės saulės baterijos vis dažniau atsiranda ant gyvenamųjų namų stogų.
Vis dėlto ir atsinaujinančios energetikos sprendimai turi savų trūkumų. Todėl kuriamos naujos, labiau vartotojams priimtinos ir estetiškesnės sistemos, kurias siūlo kūrėjai, ieškantys būdų suderinti dizainą ir energijos gamybą.
Kas toliau? Kokia energijos gamybos technologija artimiausiais metais gali tapti naujuoju standartu pasaulinėje rinkoje?
Taip pat skaitykite:
Kai kurios JAV valstijos siekia dar giliau išnaudoti po mūsų kojomis slypinčius išteklius ir „iškasti“ milžinišką energijos potencialą. Tačiau ir tokios kryptys turi ribų, o dideli projektai neretai užtrunka metus.
Taigi, koks galėtų būti atsakymas į klausimą, kaip inovuoti tarptautinę energetikos pramonę? Tyrėjų komanda iš „Nacionalinio Singapūro universiteto“ pristatė sprendimą, kuris gali sudominti net ir skeptiškai nusiteikusius.
Atsakymas gali slypėti ore
„Nacionalinio Singapūro universiteto“ mokslininkai sukūrė technologiją, galinčią nustebinti net ir pripratusius prie sparčios pažangos.
Jie sukūrė itin ploną – vos 0,3 mm storio – audinio pagrindu pagamintą įrenginį, kuris sugeria ore esančią energiją ir paverčia ją elektra. Prietaisas generuoja elektrą iš oro drėgmės ir šilumos ir, kaip teigiama, gali pagaminti apie 0,7 volto daugiau nei 150 valandų.
Ne mažiau dėmesio sulaukia ir tokios elektros gamybos kaštai.
Tyrėjai nurodė, kad tokiu būdu energiją galima generuoti maždaug už 0,15 JAV dolerio už kvadratinį metrą. Tai reikšmingas pasiekimas, ypač tuo metu, kai vis daugiau namų ūkių ieško būdų sumažinti mėnesines sąskaitas už elektrą.
Šis sprendimas paremtas tuo, ką komanda apibūdina kaip higroskopinį joninį hidrogelį – kitaip tariant, drėgmę „mėgstantį“, sūrų gelį, kuris gali turėti didelę reikšmę energijos gamybos ateičiai.
Nors technologija dar yra ankstyvoje vystymo stadijoje ir iki praktinio plataus pritaikymo gali prireikti laiko, pats principas rodo, kad realios inovacijos energetikoje tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
