„Google“ motininė bendrovė „Alphabet“ siūlo itin retą 100 metų trukmės obligaciją Didžiosios Britanijos svarų rinkoje, po to, kai pirminis 20 mlrd. JAV dolerių (16,8 mlrd. eurų) obligacijų platinimas JAV doleriais sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo.
Tai yra pirmas kartas nuo 1997 m., kai technologijų bendrovė parduoda šimtmečio trukmės obligaciją. Tuomet tokią emisiją išleido „Motorola“.
Šimtmečio trukmės „Alphabet“ obligacijų emisija svarais sterlingų yra palyginti nedidelė – vos 1 mlrd. svarų (apie 1,15 mlrd. eurų). Nepaisant riboto dydžio, investuotojai pateikė beveik dešimt kartų didesnius užsakymus, nei siūloma šioje emisijoje. Tokį susidomėjimą skatina kreditu grindžiama konkurencija dėl lyderystės dirbtinio intelekto (DI) srityje.
Pirmadienį „Alphabet“ jau išplatino 20 mlrd. JAV dolerių (16,8 mlrd. eurų) obligacijų JAV doleriais. Iš pradžių planuota surinkti 15 mlrd. dolerių (12,6 mlrd. eurų), tačiau dėl daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (84 mlrd. eurų) siekusių užsakymų emisijos dydis buvo padidintas. Dabar bendrovė planuoja platinti obligacijas keliomis valiutomis, įskaitant ir šią šimtmečio trukmės emisiją sterlingais. Taip pat tikėtina artėjanti emisija Šveicarijos frankais.
JAV doleriais denominuota skolos emisija padalyta į septynias dalis (tranšas). Ilgiausios – 40 metų trukmės – obligacijos bus išperkamos 2066 m. Iš pradžių tikėtasi, kad ši skola bus platinama maždaug 1,2 proc. didesnėmis palūkanomis nei JAV iždo obligacijos, tačiau dabar prognozuojama, kad šis skirtumas gali sumažėti iki maždaug 0,95 proc. Didžiausia paklausa užfiksuota trumpiausio laikotarpio vertybiniams popieriams – trejų metų trukmės obligacijos buvo įkainotos tik 0,27 proc. aukščiau už JAV iždo obligacijų pajamingumą.
„Alphabet“ obligacijų platinimą visose trijose valiutose organizuoja „JPMorgan“, „Goldman Sachs“ ir „Bank of America“.
Daugiavaliutis skolos pritraukimas
Yra keletas priežasčių, kodėl „Alphabet“ renkasi daugiavaliutį skolos pritraukimo modelį.
Pirma, tai padeda diversifikuoti investuotojų bazę. Dabartinėmis sąlygomis tai ypač svarbu, nes stambiųjų technologijų („Big Tech“) bendrovių kapitalo poreikis, reikalingas DI infrastruktūrai plėsti, nuolat auga.
Antra, skolindamasi pasaulinėse rinkose, o ne tik JAV doleriais denominuotose rinkose, „Alphabet“ vengia pernelyg didelės pasiūlos ir paklausos disbalanso dolerių segmente. Toks disbalansas galėtų dar labiau padidinti skolos kainą ir sumažinti obligacijų pajamingumą, taip atbaidydamas dalį investuotojų.
Trečia, svarbus palūkanų lygio aspektas. Šiuo metu sterlingų rinka siūlo žemesnes palūkanas nei JAV doleriais denominuotos obligacijos, todėl šimtmečio trukmės emisija svarais „Alphabet“ yra pigesnė skolos priemonė, kuri kartu išlieka patraukli investuotojams.
Rekordiniai skolų metai technologijų milžinams
„Alphabet“ skolinimosi bumas prasidėjo netrukus po to, kai bendrovė paskelbė rekordinį – daugiau kaip 185 mlrd. JAV dolerių (155 mlrd. eurų) – kapitalo išlaidų planą DI plėtrai. Šios lėšos, maždaug dvigubai viršijančios praėjusių metų sumą, bus skirtos „Gemini“ modeliams ir debesų kompiuterijos infrastruktūrai.
Siekdama finansuoti tokias investicijas, bendrovė 2025 m. jau keturgubai padidino ilgalaikę skolą – iki 46,5 mlrd. JAV dolerių (39 mlrd. eurų). Vis dėlto „Alphabet“ vis dar turi daugiau kaip 125 mlrd. dolerių (105 mlrd. eurų) grynųjų lėšų, kurias gali panaudoti.
Panašų kelią renkasi ir kitos technologijų milžinės. Visai neseniai „Oracle“ pritraukė 25 mlrd. JAV dolerių (21 mlrd. eurų) per obligacijų platinimą, kuris sulaukė rekordinės – 129 mlrd. dolerių (108 mlrd. eurų) – paklausos.
„Morgan Stanley“ vertinimu, didieji debesų paslaugų tiekėjai („hyperscalers“) 2026 m. iš viso gali pasiskolinti apie 400 mlrd. JAV dolerių (335,7 mlrd. eurų). Tai būtų daugiau nei dvigubai daugiau, palyginti su 2025 m. suteiktais 165 mlrd. dolerių (138,5 mlrd. eurų) kreditais.
Prognozuojama, kad ši skolinimosi banga gali išpūsti aukštos kokybės JAV įmonių obligacijų emisijas iki rekordinio 2,25 trln. JAV dolerių (1,88 trln. eurų) lygio 2026 m.
