Azerbaidžano Nachičevanės oro uoste nukritęs, kaip manoma, Irane pagamintas bepilotis orlaivis dar labiau padidino įtampą jau ir taip neramiame regione. Baku patvirtino drono ataką ir ją griežtai pasmerkė, o ekspertai vis garsiau kalba apie karo rizikos plėtrą už Artimųjų Rytų ribų ir galimas pasekmes Europai.

Kovo 5-osios popietę Irane pagamintas dronas, iš pradžių įvardytas kaip „Shahed“, nukrito Nachičevanės miesto (Azerbaidžanas) oro uosto rajone. Įvykio liudininkai užfiksavo bepiločio skrydį ir sprogimą.

Iranas ir Azerbaidžanas turi bendrą sieną, todėl kol kas neaišku, ar dronas į Azerbaidžano teritoriją įskrido tyčia, ar dėl navigacijos klaidos. Oficialios informacijos buvo laukiama kelias valandas, o vėliau internete pasirodė pranešimų, kad atakai galėjo būti panaudota ne „Shahed“, o kita Irano bepiločių orlaivių sistema – „Arash‑2“.

Azerbaidžano URM reakcija

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija patvirtino bepilotės skraidyklės ataką ir „griežtai ją pasmerkė“. Pasak ministerijos, vienas dronas pataikė į Nachičevanės oro uosto terminalo pastatą, kitas nukrito netoli mokyklos Šekerabado kaime. Pranešama apie nukentėjusius civilius gyventojus.

„Mes griežtai smerkiame šias bepilotes atakas, surengtas iš Islamo Respublikos Irano teritorijos, per kurias buvo apgadintas oro uosto pastatas ir sužeisti du civiliai gyventojai. Šis išpuolis prieš Azerbaidžano teritoriją prieštarauja tarptautinės teisės normoms ir principams ir dar labiau didina įtampą regione“, – rašoma oficialiame pareiškime.

Karas Artimuosiuose Rytuose plečiasi: naujos šalys ir didesnė rizika Europai

Pastarosiomis dienomis įtampą dar labiau padidino kitas incidentas: Iranas paleido balistinę raketą Turkijos kryptimi. Ji skrido per Irako ir Sirijos oro erdvę, tačiau buvo numušta prieš pasiekiant taikinį. Pranešama, kad žuvusiųjų ir didesnių sugriovimų pavyko išvengti, nors dalis raketos nuolaužų nukrito Turkijos Hatajaus provincijoje. NATO pasmerkė ataką, o Ankara po incidento surengė skubias konsultacijas su sąjungininkais.

Analitikai perspėja, kad auganti energetinė ir geopolitinė įtampa tarp JAV ir Irano gali išprovokuoti naują globalio konflikto fazę ir tiesiogiai paveikti Europos saugumą. Didėja rizika, jog karo veiksmai peržengs Artimųjų Rytų ribas.

Jei konfrontacija persikeltų į Europos valstybes, pasekmės būtų itin rimtos: nuo energetikos rinkų sukrėtimo ir energijos kainų šuolio iki politinio stabilumo silpnėjimo bei taikos derybų žlugimo. Ekspertų teigimu, tokios eskalacijos scenarijus verčia Europos šalis aktyviau peržiūrėti savo saugumo, energetinės nepriklausomybės ir gynybos strategijas.