Nuomojantis būstą Lietuvoje vis dažniau tenka susidurti su papildomu tarpininkavimo mokesčiu. Jis paprastai nurodomas kartu su mėnesine nuomos kaina ir depozitu, tačiau nuomininkams dažnai kyla klausimų, už ką tiksliai šis mokestis yra mokamas.
Dėl tokios praktikos nuomininkai vis dažniau reiškia nepasitenkinimą. Dalis jų abejoja, ar mokestis yra pagrįstas, o kiti mano, kad už brokerių paslaugas turėtų mokėti būsto savininkai, kurie ir užsako šias paslaugas.
Ekspertai pabrėžia, kad tarpininkavimo mokestis gali būti teisėtas, tačiau tik tam tikromis sąlygomis. Svarbiausia – aiškus susitarimas ir konkrečiai apibrėžtos suteikiamos paslaugos.
Nuomininkus piktina papildomi mokesčiai
Socialiniuose tinkluose ir skelbimų grupėse vis dažniau pasirodo būsto nuomos pasiūlymai, kuriuose nurodoma ne tik nuomos kaina ir užstatas, bet ir tarpininkavimo mokestis. Kartais jis įvardijamas konkrečia suma, o kartais tiesiog pažymima, kad toks mokestis bus taikomas.
Nuomos kainos skelbimuose svyruoja nuo maždaug 500 iki 900 eurų per mėnesį ar daugiau. Tuo metu tarpininkavimo mokestis gali siekti nuo pusės iki viso vieno mėnesio nuomos kainos.
Taip pat skaitykite:
Diskusijose internete nuomininkai dalijasi skirtinga patirtimi. Vieni teigia, kad tokio mokesčio apskritai nereikėtų mokėti, kiti pasakoja susidūrę su kelių šimtų eurų siekiančiais mokesčiais. Kai kuriais atvejais minimos ir itin didelės sumos, prilygstančios viso mėnesio nuomai.
Kai kurie gyventojai ragina būstą nuomotis tiesiogiai iš savininkų, taip išvengiant tarpininkų ir papildomų išlaidų.
Ekspertai: už paslaugą turėtų mokėti ją užsakęs asmuo
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Crew Estate“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Gudanavičius sako, kad tarpininkavimo mokesčiai Lietuvoje kelia nemažai diskusijų, nes ši veikla nėra aiškiai reglamentuota teisės aktuose.
Teisiniu požiūriu toks mokestis gali būti taikomas, nes tai laikoma šalių susitarimo klausimu. Tačiau, pasak eksperto, tai dar nereiškia, kad tokia praktika visada yra logiška ar pagrįsta.
Jo teigimu, turėtų galioti paprastas principas – už paslaugą moka tas, kas ją užsako. Jei būsto savininkas samdo brokerį tam, kad šis surastų nuomininką, už šią paslaugą turėtų mokėti pats savininkas.
Taip pat skaitykite:
Kita situacija būtų tada, jei brokeris dirbtų nuomininko naudai, pavyzdžiui, padėtų jam rasti būstą. Tokiu atveju mokestį galėtų mokėti pats nuomininkas.
Kada mokestis laikomas teisėtu
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nurodo, kad tarpininkavimo mokestis nuomininkui gali būti laikomas teisėtu tik tuomet, jei su nekilnojamojo turto brokeriu sudarytas aiškus ir atskiras susitarimas dėl paslaugų teikimo.
Toks susitarimas turi būti konkretus, o nuomininkas privalo būti iš anksto informuotas apie mokesčio dydį, mokėjimo sąlygas ir teikiamas paslaugas.
Taip pat pabrėžiama, kad mokestis turi atitikti realiai suteiktas paslaugas. Brokeris neturi teisės reikalauti mokesčio iš žmogaus, kuriam faktiškai neteikė paslaugų arba su kuriuo nėra sudaręs jokio susitarimo.
VVTAT taip pat primena, kad būsto kokybės ar nuomos sąlygų klausimais nuomininkai turėtų kreiptis į nuomotoją, nes būtent jis yra nuomos sutarties šalis ir atsako už būsto tinkamumą gyventi.
NT rinka išlieka aktyvi
Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausį Lietuvoje įregistruota apie 10,7 tūkst. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių. Tai yra beveik 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Iš jų apie 3 tūkst. sudarė butų pardavimai – daugiau nei penktadaliu daugiau nei prieš metus. Taip pat per mėnesį įregistruota daugiau nei 900 individualių namų ir beveik 5 tūkst. žemės sklypų sandorių.
