Savitarnos kasos Lietuvoje jau seniai tapo kasdienybe, tačiau pirkėjai vis dar randa naujų būdų, kaip jose sutaupyti. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vienas netikėtas triukas, kuris sulaukė nemažai dėmesio. Žmonės svarsto – ar tai gudrus taupymas, ar jau peržengiama riba.

Šis būdas išpopuliarėjo gana greitai, nes jį lengva pritaikyti praktiškai kiekvienam. Pakanka kelių veiksmų savitarnos kasoje, ir galutinė suma gali sumažėti keliais centais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau daugeliui kyla klausimų dėl tokio elgesio teisėtumo.

Diskusijos įsiplieskė ne tik tarp pirkėjų, bet ir tarp prekybininkų. Vieni tai vertina kaip natūralią sistemos spragą, kiti – kaip sąmoningą manipuliavimą. Vis dėlto realybė nėra tokia vienareikšmė, kaip gali pasirodyti iš pradžių.

Kaip veikia šis taupymo būdas?

Visa esmė slypi atsiskaitymo procese ir galutinės sumos apvalinime. Pirkėjai pirmiausia pasinaudoja lojalumo kortelėje sukauptais centais, taip sumažindami bendrą krepšelio vertę. Tuomet pasirenkamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, kur jau įsijungia apvalinimo taisyklės.

Kadangi Lietuvoje galioja grynųjų sumų apvalinimas, galutinė suma gali būti suapvalinta pirkėjo naudai. Taip kartais vietoje, pavyzdžiui, 42 centų tenka sumokėti tik 40 centų. Skirtumas nedidelis, tačiau kai kurie pirkėjai sąmoningai tuo naudojasi.

Ar tai laikoma sukčiavimu?

Prekybos tinklų atstovai sutaria, kad toks elgesys nelaikomas sukčiavimu. Sistema veikia pagal galiojančius teisės aktus, o pirkėjas tiesiog pasinaudoja leidžiamomis galimybėmis. Kitaip tariant, tai nėra taisyklių pažeidimas.

Vis dėlto pabrėžiama, kad tokie atvejai nėra dažni ir neturi didelės įtakos bendram prekybos procesui. Dauguma žmonių net nesiekia specialiai išnaudoti apvalinimo. Dažniausiai tai būna atsitiktinis rezultatas, o ne planuotas veiksmas.

Kodėl ne visur tai įmanoma?

Svarbu suprasti, kad šis būdas veikia tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Jei pirkėjas moka banko kortele ar telefonu, apvalinimas nėra taikomas. Tokiu atveju sumokama tiksli suma, be jokių nukrypimų.

Dėl šios priežasties kai kurie prekybos tinklai net nepastebi tokių situacijų. Ten, kur vyrauja atsiskaitymai kortelėmis, tokios galimybės tiesiog nėra. Tai rodo, kad viskas labiau susiję su mokėjimo būdu nei su pačia sistema.

Kur baigiasi taupymas ir prasideda pažeidimai?

Nors šis konkretus metodas nėra laikomas neteisėtu, savitarnos kasose vis dar pasitaiko kitokių pažeidimų. Dažniausiai jie susiję su neteisingu prekių pasirinkimu ar sąmoningu neskenavimu. Tokiais atvejais jau kalbama apie realią atsakomybę.

Prekybos tinklai naudoja įvairias priemones tokiems atvejams nustatyti – nuo darbuotojų priežiūros iki pažangių sistemų. Jei nustatomas tyčinis sukčiavimas, gali būti taikoma tiek administracinė, tiek rimtesnė atsakomybė. Todėl svarbu atskirti, kur yra leidžiamas veiksmas, o kur jau prasideda rizika.