Pirmasis Europoje: Dublino duomenų centras pradėjo veikti su nepriklausomu mikrotinklu

Paskelbė Austėja Vaitkutė
9 min. skaitymo

Visai netoli Airijos sostinės Dublino duomenų centras tapo pirmuoju Europoje, kuris serverių darbui užtikrinti pasirinko nepriklausomą, vadinamąją „salinę“ (angl. islanded) mikroelektros tinklo sistemą.

Europa siekia pasinaudoti dirbtinio intelekto (DI) bumu, kartu spręsdama elektros tinklų prijungimo vėlavimus, besitęsiančius jau dešimtmečius. Europos Komisija skaičiuoja, kad iki 2040 m. blokui reikės mažiausiai 1,2 trln. eurų investicijų. Kai kuriais atvejais įmonės negali laukti, kol bus pašalintos „butelio kaklelio“ problemos, todėl imasi užsitikrinti elektros tiekimą iš nuosavų šaltinių.

Dublino objektą valdo skaitmeninės infrastruktūros vystytoja „Pure Data Centre Group“, bendradarbiaujanti su energijos tiekimo sprendimų teikėja AVK. Šis projektas gali tapti pirmuoju žingsniu žemyne, link privačiai maitinamos energetikos ekosistemos.

Mikrotinklai – tai lokalios energijos sistemos, galinčios gaminti, kaupti ir skirstyti elektrą. JAV jos jau plačiai taikomos: duomenų centrų bumas tokiose „karštose“ rinkose kaip Teksasas ar Virdžinija padidino poreikį elektros sprendimams, nepriklausomiems nuo pagrindinio tinklo.

AVK ir „Pure DC“ teigia, kad jų įrengta Dublino sistema yra pirmoji Europoje, kur duomenų centras veikia su realiu, veikiančiu mikrotinklu.

„Duomenų centrai didėja, DI užduočių apimtys auga, o duomenys tampa vis ryškesne mūsų kasdienybės dalimi – visa tai tik didina apkrovą elektros tinklui. Todėl turime ieškoti kitokio sprendimo“, – teigė AVK vadovas Benas Pritchardas.

Vis dėlto šie sprendimai turi ir iššūkių. Plėtrą gali lėtinti reguliacinės kliūtys, o ilgalaikė mikrotinklų sėkmė priklausys nuo to, ar jų energijos šaltiniai bus ir patikimi, ir tvarūs.

Energijos moratoriumo įveikimas

Airija yra viena iš dviejų Europos šalių, įvedusių moratoriumą naujoms duomenų centrų paraiškoms, nes šie daug energijos reikalaujantys objektai daro didelį spaudimą nacionaliniam elektros tinklui. 2024 m. duomenų centrai sunaudojo net 22% visos šios nedidelės šalies elektros.

Vasario pabaigoje Airijos perdavimo sistemos operatorius perspėjo, kad patenkinti elektros paklausą gali būti „sudėtinga“, nes vartotojai elektrą ima naudoti naujais būdais. Duomenų centrai įvardyti kaip vienas pagrindinių paklausos augimo veiksnių.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje Airijos institucijos moratoriumą sušvelnino, nes DI bumas pakeitė požiūrį į duomenų centrų ekonominį potencialą.

Pagal naujas taisykles visi prie tinklo jungiami duomenų centrai privalo užtikrinti vadinamąją valdomą galią (angl. dispatchable power) – elektros tiekimą, kurį, atsižvelgiant į nacionalinio tinklo poreikius, galima įjungti arba išjungti – arba turėti energijos kaupimo pajėgumų. Be to, jie privalo ne mažiau kaip 80% metinio elektros poreikio padengti iš Airijoje pagamintos atsinaujinančios elektros, numato šalies reguliuotojo gairės.

„Alternatyva Airijoje buvo laukti – tiesiog laukti nežinomą laiką, kol atsiras galimybė gauti tinklo prijungimą. Ir net šiandien tokios galimybės dažnai nėra. Todėl mikrotinklas leido mums pajudinti projektą į priekį“, – sakė „Pure DC“ prezidentė Dawn Childs.

Ji pabrėžė, kad projektas laikomas ir skubiu, ir ilgalaikiu sprendimu: „Jei tektų likti ‘saliniu’ sprendimu, mes tikrai galime taip veikti. Tačiau siekdami tvariausio varianto ir norėdami teikti paslaugas atgal į tinklą Dubline – labiausiai ribojamoje Airijos teritorijoje – mes norėtume gauti tinklo prijungimą.“

Dublino duomenų centras, galintis vykdyti tiek debesijos, tiek DI užduotis, turi maždaug 110 megavatų bendrą galią. Prognozuojama bendra investicijų apimtis – apie 1 mlrd. eurų.

Patalpos šiuo metu maitinamos gamtinių dujų varikliais, kurie gali būti perjungti į hidrotreatuotą augalinį aliejų (HVO). Taip pat buvo išbandytas biometanas.

Jeigu ateityje objektui vis dėlto pavyktų prisijungti prie nacionalinio tinklo, jis galėtų pasiūlyti valdomą galią ir suteikti iki 20 MW baterijų kaupimo pajėgumų, teigė D. Childs.

„Salinė“ energija

2025 m. pasaulinė mikrotinklų rinka buvo verta apie 29 mlrd. JAV dolerių. Dėl senstančios infrastruktūros Europos rinka, kaip prognozuojama, turėtų augti beveik 10% per metus. Kol investuojama į nacionalinių tinklų modernizavimą, įmonės vis dažniau rinksis greitesnius, „čia ir dabar“ įgyvendinamus energijos tiekimo sprendimus.

Europoje mikrotinklai jau naudojami pramonės objektams ir gamykloms, tačiau, palyginti su JAV, atvejų, kai jie maitina duomenų centrus, kol kas gerokai mažiau.

Be AVK, technologiją aktyviai vysto ir tokios bendrovės kaip ABB, „Siemens“ bei „Schneider Electric“. Pastaroji praėjusiais metais atidarė mikrotinklų bandymų laboratoriją, kad sistemas tikrintų realiomis sąlygomis.

„Siemens“ atstovas teigė, kad bendrovė įžvelgia „potencialių galimybių“ diegti mikrotinklus duomenų centrų lokacijose ir jau diskutuoja su keliais klientais. Nors tema ypač aktuali JAV rinkai, panašios diskusijos vyksta ir Europoje. „Siemens“ taip pat domisi mikrotinklų pritaikymu elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai bei uostų dekarbonizacijai.

AVK, kuri, tikimasi, iki 2030 m. pasieks bent 1 mlrd. dolerių vertinimą, iš pradžių orientavosi į budėjimo ir atsarginės elektros gamybą, o vėliau išplėtė veiklą iki visapusių energijos sprendimų.

Pasak B. Pritchardo, Europoje mikrotinklų planai buvo vystomi, tačiau JAV rinka, dėl itin didelės paklausos, greitai aplenkė 27 šalių bloką. Jis taip pat atkreipė dėmesį į naujo tipo investuotojus, kuriems įdomūs ne patys duomenų centrai, o mikrotinklai kaip atskira infrastruktūros turto klasė.

„Tai infrastruktūros fondai, kurie nori statyti, turėti ir eksploatuoti mikrotinklus bei tiekti elektrą duomenų centrams“, – sakė jis, pridurdamas, kad ši turto klasė, jo manymu, subręs per artimiausius trejus–penkerius metus.

„Pure DC“ valdybos pirmininkas ir laikinasis vadovas Gary Wojtaszekas Airiją pavadino „tikra sėkmės istorija“. Jis nurodė, kad bendrovė, priklausanti „Oaktree Capital“, planuoja kelis kapitalo pritraukimo etapus, siekdama per artimiausius metus išplėsti valdomą pasaulinę duomenų centrų galią nuo 1 GW iki 3 GW.

Paklaustas apie galimą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), jis teigė, kad verslo mastas galiausiai gali priversti ieškoti kapitalo viešosiose rinkose, tačiau tai nėra artimiausio laikotarpio planas.

Tvarumas ir patikimumas

Vienas didžiausių šios rinkos iššūkių – kaip mikrotinklus diegti tvariai, nes diskusijose apie technologiją dažnai dominuoja dujų turbinų ar kuro elementų naudojimas, teigė konsultacijų bendrovės „McKinsey“ partneris Diego Hernandezas Diazas.

„Padaryti šiuos aktyvus tinklo dalyviais teoriškai ir praktiškai – tai du skirtingi klausimai“, – sakė jis.

„Techniniu požiūriu tai visiškai įmanoma, ir JAV jau matėme pavyzdžių, kai tinklų operatoriai reikalauja 50 ar net 100 valandų lankstumo per metus, kad sumažintų apkrovą. Tai nėra didelis reikalavimas, tačiau didelis klausimas yra tai, ar tam bus sukurta tinkama reguliacinė ir politinė aplinka“, – aiškino D. Hernandezas Diazas.

Jo teigimu, esminiai bus ir tiekimo patikimumo klausimai, ir reguliavimo barjerų įveikimas. JAV apie 30% duomenų centrų diegia mikrotinklus ar kitus „už skaitiklio“ sprendimus (pvz., kuro elementus ar dujų turbinas), kuriems nebūtinas prisijungimas prie pagrindinio tinklo. Europoje prieš 18 mėnesių tokia dalis siekė 5–10%, tačiau jau pakilo maždaug iki 20%.

Nepaisant iššūkių, akivaizdu, kad spaudimas duomenų centrams patiems užsitikrinti energijos šaltinius didėja. Pastaruoju metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad duomenų centrams „reikia šiek tiek ryšių su visuomene pagalbos“, nes visuomenėje auga susirūpinimas jų įtaka elektros kainoms.

Savo metinėje kalboje jis paminėjo „seną“ Amerikos elektros tinklą ir teigė, kad didžiosios technologijų bendrovės turi pasirūpinti savo energijos poreikiais.

„Akivaizdu, kad mikrotinklų kūrimas ir statyba nėra duomenų centro pagrindinė kompetencija“, – sakė D. Childs, pridurdama, jog „Pure DC“ teko samdyti specializuotus inžinierius, kad Dublino mikrotinklas būtų įgyvendintas.

Vyriausybėms tenka sudėtinga užduotis: iš vienos pusės – atliepti didžiųjų technologijų bendrovių poreikius, iš kitos – užtikrinti, kad būtų pasiekti tvarumo tikslai.

„Mes iš tiesų padedame įjungti į sistemą didelius atsinaujinančios energetikos projektus, suteikti tinklui lankstumo ir galiausiai mažinti elektros kainas visiems vartotojams – tiek verslui, tiek paprastiems gyventojams. Tačiau politikai ir reguliavimui reikia laiko, kad visa tai būtų leista ir palengvinta“, – teigė D. Childs.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *