Kanada sėkmingai išbandė pirmąją tokenizuotą obligaciją: ką tai reiškia finansų ateičiai?
Kanada užbaigė bandomąją programą, kurioje buvo testuojama, kaip blokų grandinės technologija galėtų pakeisti tradicinius obligacijų rinkos procesus. Programą vainikavo pirmoji šalyje tokenizuota obligacija – tai penktadienį pranešė Kanados bankas.
Kas buvo testuojama ir kaip tai veikė
Eksperimentas, pavadintas projektu „Samara”, buvo vykdomas bendradarbiaujant Kanados bankui, „Export Development Canada”, „Royal Bank of Canada” ir „TD Bank Group”. Jo tikslas – patikrinti, ar blokų grandine grįsta infrastruktūra galėtų supaprastinti obligacijų išleidimą, prekybą ir atsiskaitymą.
Bandomojo projekto metu „Export Development Canada” išleido 100 mln. Kanados dolerių vertės obligaciją uždarai investuotojų grupei. Visas procesas – nuo emisijos iki prekybos ir atsiskaitymo – vyko skaitmeninėje platformoje, sukurtoje „Hyperledger Fabric” pagrindu. Atsiskaitymui buvo naudojami centrinio banko indėliai, o ne komercinių bankų pinigai, o tai leido užtikrinti beveik momentinį sandorių įvykdymą.
Taip pat skaitykite:
Platforma apėmė visą obligacijos gyvavimo ciklą: emisiją, siūlymų teikimą, kuponų mokėjimus, išpirkimą ir antrinę prekybą.
Rezultatai: pažanga ir iššūkiai
Dalyviai nurodė, kad skaitmeninė sistema pagerino operacinius procesus ir duomenų patikimumą. Tyrėjai taip pat patvirtino, kad tokia technologija gali padidinti atsiskaitymų efektyvumą ir sumažinti riziką sandorių šalims.
Tačiau kartu išryškėjo ir trūkumai – valdymo, reguliavimo bei integracijos su esamomis sistemomis iššūkiai, kurie gali lėtinti platesnį technologijos pritaikymą.
Pasaulinė tendencija: tokenizuotos obligacijos domina vis daugiau valstybių
Taip pat skaitykite:
Kanados eksperimentas papildė augantį panašių iniciatyvų sąrašą visame pasaulyje. Dar 2018 metais Pasaulio bankas išleido pirmąją blokų grandine grįstą obligaciją – 110 mln. Australijos dolerių vertės priemonę „Bond-i”. 2022 metais Singapūras pradėjo projektą „Guardian”, skirtą paskirstytojo registro technologijos taikymui didmeninėse finansų rinkose.
2023 metais Honkongas išleido tokenizuotą žaliąją obligaciją ir vėliau šią programą dar plėtė. 2024 metais Pasaulio bankas emisijos ir atsiskaitymo procesui Šveicarijoje panaudojo didmeninę centrinio banko skaitmeninę valiutą.
Visi šie pavyzdžiai rodo, kad vyriausybės ir finansų institucijos vis rimčiau žiūri į blokų grandinės galimybes tradicinėse finansų rinkose, nors iki masinės adopcijos dar lieka nemažai reguliacinių ir techninių kliūčių.
