Po duomenų nutekėjimo gyventojai siekia ginti savo teises teisme

Vis daugiau gyventojų svarsto teisinius veiksmus po vieno didžiausių pastarųjų metų asmens duomenų saugumo incidentų Lietuvoje. Po informacijos apie galimą masinę „Registrų centro“ duomenų vagystę advokatai praneša, kad prie rengiamo grupinio civilinio ieškinio jau pageidauja prisijungti daugiau kaip 100 žmonių, o susidomėjimas ir toliau auga.

Kaip skelbia Visiindeliai.lt, teisininkai šiuo metu renka nukentėjusiųjų informaciją ir vertina visas teisines aplinkybes, kad nustatytų, ar yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą. Jei ieškinys būtų pateiktas, jis galėtų tapti reikšmingu precedentu Lietuvos teismų praktikoje, nes būtų nukreiptas prieš valstybės instituciją.

Prie grupinio ieškinio jungiasi vis daugiau žmonių

Vienas iš nukentėjusiųjų interesams atstovaujančių advokatų Antanas Jonikaitis teigia, kad norą dalyvauti grupiniame ieškinyje jau išreiškė daugiau nei šimtas asmenų.

Pasak jo, toks dalyvių skaičius jau leistų inicijuoti grupinį ieškinį, tačiau pirmiausia būtina įvertinti visas bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad teisinis pagrindas yra pakankamai tvirtas. Kaip pažymi Visiindeliai.lt, advokatai tikisi, kad artimiausiu metu prie iniciatyvos prisijungs dar daugiau nukentėjusiųjų.

Teisininkų teigimu, grupinis ieškinys būtų ekonomiškai naudingesnis tiek proceso dalyviams, tiek pačiam bylinėjimosi procesui, nes daugelio asmenų reikalavimai galėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.

Byla gali tapti svarbiu precedentu

Anot A. Jonikaičio, tokio pobūdžio ginčas su valstybės institucija Lietuvoje kol kas neturi analogų.

Kaip rašo Visiindeliai.lt, nors Lietuvoje jau buvo nagrinėtos bylos dėl duomenų saugumo pažeidimų, pavyzdžiui, po „CityBee“ incidento, tuomet atsakovas buvo privati bendrovė. Šį kartą ieškinys būtų nukreiptas prieš valstybės instituciją, todėl galimas teismo sprendimas galėtų suformuoti naują praktiką dėl valstybės atsakomybės už asmens duomenų apsaugą.

Prie nukentėjusiųjų konsultavimo ir informacijos rinkimo taip pat prisideda advokatai Vincentas Zabulis bei Giedrius Abromavičius.

Tuo pačiu metu advokatų kontoros „HubLegal“ advokatas Paulius Galubickas yra paskelbęs apie atskirai rengiamą ieškinį. Pasak jo, prie šios iniciatyvos ketina prisijungti maždaug 1 000 gyventojų.

Tyrimas dėl duomenų vagystės tęsiamas

Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimos duomenų vagystės vykdo nuo šių metų balandžio vidurio.

Tyrimo metu aiškinamasi, kaip galėjo būti neteisėtai pasisavinta daugiau kaip 600 000 nekilnojamojo turto registro išrašų. Skelbiama, kad incidentas galėjo paliesti apie 500 000 gyventojų, todėl jis laikomas vienu didžiausių tokio pobūdžio duomenų saugumo pažeidimų Lietuvoje.

Preliminariais duomenimis, nustatyta turtinė žala siekia ne mažiau kaip 111 000 eurų, tačiau tyrimui tęsiantis ši suma dar gali keistis.

Pareigūnai aiškinasi incidento aplinkybes

Generalinė prokuratūra nurodo, kad šiuo metu apklausiami liudytojai, renkami ir analizuojami dokumentai, atliekamos objektų apžiūros bei kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Kaip pažymi Visiindeliai.lt, pareigūnai pabrėžia, jog tyrimas yra sudėtingas dėl itin didelės analizuojamų duomenų apimties bei būtinybės nustatyti visas incidento aplinkybes.

Įtariama, kad pasinaudota darbuotojų paskyromis

Anksčiau viešai skelbta, kad duomenys galėjo būti pasiekti neteisėtai pasinaudojus Migracijos departamento darbuotojų paskyromis.

Pirminiai neteisėto prisijungimo atvejai, kaip pranešama, buvo užfiksuoti dar sausio mėnesį, tačiau apie incidentą visuomenė informuota tik gegužės pabaigoje. Tikslios duomenų nutekėjimo aplinkybės ir atsakingi asmenys vis dar nustatinėjami.

Gyventojai laukia tolimesnių sprendimų

Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, vis daugiau galimai nukentėjusių gyventojų svarsto galimybę prisijungti prie vieno iš rengiamų grupinių ieškinių.

Kaip pažymi Visiindeliai.lt, jei teismas priimtų nagrinėti tokią bylą, jos baigtis galėtų turėti ilgalaikę reikšmę ne tik konkretiems nukentėjusiesiems, bet ir visai Lietuvos asmens duomenų apsaugos sistemai. Sprendimas galėtų aiškiau apibrėžti valstybės institucijų atsakomybę už gyventojų duomenų saugumą bei tapti svarbiu orientyru būsimose panašiose bylose.