Praėjusių metų spalio 6 dieną bitkoinas pasiekė visų laikų rekordą – 126 tūkst. JAV dolerių. Praėjus lygiai keturiems mėnesiams jo kaina buvo beveik perpus mažesnė.

Praėjusios savaitės pabaigoje pirmosios pasaulyje kriptovaliutos kursas ėmė atsigauti ir artėjo prie 70 tūkst. JAV dolerių ribos, tačiau išlaikyti šį lygį tiek pardavėjams, tiek pirkėjams išlieka sudėtinga.

Rudens ir žiemos laikotarpio smukimas, analitikų teigimu, buvo beveik neišvengiamas: per pastaruosius tris mėnesius iš biržoje prekiaujamų fondų (ETF), susietų su bitkoinu, pasitraukė kapitalas, vertinamas maždaug 12 mlrd. JAV dolerių.

Dar kartą paaiškėjo, kad bitkoinas yra padidintos rizikos turtas. Šiuo metu vyrauja globali „risk-off“ nuotaika – investuotojai vengia rizikingų aktyvų, o rinkas vėl stipriai veikia geopolitika.

Auga įtampa Artimuosiuose Rytuose, o JAV prezidentas Donald Trump grasina įvesti papildomus muitus (dažniausiai 25 proc.) šalims, prekiaujančioms su Iranu. Baltieji rūmai spaudžia Rusiją ir Ukrainą užbaigti karą iki šių metų birželio, o Europos Sąjunga įveda 20-ąjį sankcijų paketą Maskvai. Be to, blogėja Jungtinių Valstijų santykiai su jų sąjungininkais Europoje.

Tokioje aplinkoje investuotojai renkasi saugesnes užuovėjas nei kriptovaliutos. Dėl to bitkoinas susiduria su vadinamosiomis „stiklinėmis lubomis“: net ir nedidelis kainos atšokimas dažnai iškart išnaudojamas pardavėjų, siekiančių „išeiti iš pozicijų“. Vis dėlto intensyvi išpardavimo banga gali baigtis pasiūlos išsekimu – momentu, kai rinkoje pritrūksta vadinamųjų „silpnų rankų“, parduodančių nuvertėjusius tokenus.

Remiantis naujausia „CryptoQuant“ ataskaita, bitkoinas gali artėti prie zonos, kuri istoriškai būdavo palanki vietinių dugnų formavimuisi. Pagrindinis klausimas – kada rinka pereis nuo pardavimo spaudimo prie stabilizacijos. Tačiau dalis techninės analizės specialistų „perėjimo“ tarp „kapituliacijos fazės“ ir „akumuliacijos fazės“ zoną įžvelgia tik ties maždaug 54–55 tūkst. JAV dolerių lygiu.

Dideliems kainos svyravimams palankios ir žemos likvidumo sąlygos. Remiantis „Kaiko“ duomenimis, bitkoino rinkos gylis yra daugiau nei 35 proc. mažesnis nei praėjusių metų spalį. Tokiu atveju net ir nedideli kapitalo srautai gali sukelti staigius kainų šuolius bei naujas priverstinių likvidacijų bangas.

Prie nepalankių tendencijų prisideda ir ypač prasta investuotojų nuotaika. Bitkoino baimės ir godumo indeksas nukrito į žemiausią lygį per beveik šešerius metus. Šis indeksas, matuojantis rinkos emocijas skalėje nuo 0 (kraštutinė baimė) iki 100 (kraštutinis godumas), smuko iki 6 punktų. Analitikų teigimu, tai – sukauptas stipraus išpardavimo ir prarasto pasitikėjimo trumpalaikėmis rinkos perspektyvomis efektas.

Žinomas investuotojas Peter Brandt tvirtina, kad situacija nėra tokia alarmuojanti, kaip gali pasirodyti. Jo nuomone, dabartinis „monetos“ silpnumas yra dalis „normalaus bitkoino ritmo“, o ne išskirtinis įvykis.

Brandt teigia, kad rinka patiria savotišką „resetą“, kuris išstumia pernelyg svertu paremtas pozicijas ir trumpalaikius turėtojus, kol stipresni investuotojai perima kontrolę. Jis primena, kad 2021–2022 m. bitkoinas buvo atpigęs net iki 70 proc.

„VanEck“ skaitmeninio turto tyrimų vadovas Matthew Sigel pažymi, kad dabartinis nuosmukis skiriasi nuo ankstesnių staigių griūčių. Anksčiau kritimus dažnai sukeldavo vienas konkretus įvykis – „FTX“ biržos žlugimas, kriptovaliutų kasimo draudimai Kinijoje ar „Terra“ ekosistemos implozija. Šįkart rinka reaguoja į kelis lygiagrečius impulsus.

Tarp jų – ir nuolat sugrįžtantis ketverių metų ciklas, susijęs su halvingais (tokenų „perpus sumažinimu“). Po dinamiškų augimo etapų dažnai seka pelnų realizavimo laikotarpiai ir meškų rinka. Sigel teigia, kad ketverių metų ciklo naratyvas ir toliau vaidina svarbų vaidmenį rinkos psichologijoje, o kritimai po viršūnių daliai investuotojų tampa proga akumuliuoti bitkoinus.

Kaip įprasta, bitkoino kainos prognozės smarkiai išsiskiria. Ypač pesimistinį scenarijų pateikia analitikas, socialiniame tinkle „X“ žinomas kaip „Doctor Profit“. Jo teigimu, bitkoinas pereina į užsitęsusią šoninio judėjimo fazę ir gali svyruoti plačiame 57–87 tūkst. JAV dolerių intervale. Vėliau jis tikisi pramušimo žemyn ir kritimo į 44–50 tūkst. JAV dolerių zoną per artimiausias savaites ar mėnesius.

Legendinis investuotojas Michael Burry, išgarsėjęs po filmo „The Big Short“, perspėja, kad dabartinė bitkoino situacija primena momentus, kurie ankstesniais atvejais būdavo prieš dramatiškus finansų rinkų lūžius. Jis neatmeta, kad kainai nukritus žemiau 50 tūkst. JAV dolerių smūgis tektų kriptovaliutų kasėjams, dalis jų galėtų bankrutuoti, o rinka patektų į vadinamąją „mirties spiralę“.

Visai kitokio tono laikosi Vokietijos analitikai iš „Bernstein“, kurie ilguoju laikotarpiu išlieka optimistiški ir 2026 m. bitkoinui numato 150 tūkst. JAV dolerių tikslą. Klientams skirtoje pažymoje jie rašo, kad rinka patiria „silpniausią bitkoino meškų scenarijų istorijoje“. Jų nuomone, kainos smukimą lemia prastėjanti nuotaika ir pasitikėjimo krizė, o ne technologinių ar institucinių pagrindų erozija.

Vieną netikėčiausių prognozių pateikė „JPMorgan“ ekonomistai. Jų vertinimu, ilguoju laikotarpiu bitkoinas galėtų pasiekti 266 tūkst. JAV dolerių vertę – tai būtų maždaug keturis kartus daugiau nei dabartinis kursas. Vis dėlto jie pabrėžia, kad toks šuolis šiais metais vargu ar įmanomas.

„JPMorgan“ naujausią kainos kritimą vadina „klasikine kapituliacijos faze, po kurios ateina ilgalaikis atšokimas“. Bankas pabrėžia, kad bitkoino kainai didžiulę įtaką daro psichologiniai veiksniai: kriptovaliutą labiau nei makroekonominiai duomenys valdo kolektyvinės nuotaikos, memai, pažadai ir baimė. Vis dėlto banko argumentas lieka tas pats – per kelerius metus bitkoinas privatiems investuotojams galėtų tapti patrauklesnis nei auksas, jei jo rinkos kapitalizacija priartėtų prie pasaulinių aukso atsargų vertės.