Su Vyriausybe susitikę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai teigia keliantys tikslą, kad iki 2035 m. Lietuva pralenktų Suomiją pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklius.

„Pagrindinis dalykas, kurį mes norėjome pasakyti ir koks buvo pagrindinis akcentas – mes, LPK, kreipėmės į Vyriausybė ragindami susitelkti ambicijai. Lietuviai visada bando konkuruoti ir turėti kažkokį tikslą.

Turėjome ambiciją aplenkti Estiją ir tai mums sėkmingai pavyko. Dabar turime kitą tikslą – pasivyti ir aplenkti Suomiją“, – po susitikimo Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Kaip teigia pramonininkai, šiuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui eurais yra apie 41 proc. mažesnis nei Suomijos, tačiau vertinant pagal perkamosios galios standartą atotrūkis siekia tik apie 18 proc. Pasak LPK, tai rodo, kad šis tikslas yra realiai pasiekiamas, jei Lietuva išlaikys spartesnį ekonomikos augimo tempą ir veiks kryptingai.

„Mūsų siūlymas šiandien buvo nesiginčyti, nekalbėti, o sutelkti visą politinę bendruomenę, sutelkti visą verslą bei žmones ir iki 2035 m. įgyvendinti minėtą ambiciją“, – sakė V. Janulevičius.

Anot jo, per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai apie 4,3 proc. per metus, kai Suomijos – apie 1,9 proc. 

Verslo atstovo manymu, tai rodo, kad Lietuva jau turi augimo tempą, leidžiantį sparčiai mažinti atotrūkį nuo turtingesnių Europos valstybių.

„Turime išlaikyti tą tempą. Vienintelis mūsų prioritetas yra ir šiandien Vyriausybėje buvo konkurencingumas. Jei planuojami sprendimai tinka Lietuvai ir kelia konkurencingumą, turime judėti su jais į priekį, tačiau jei planuojami sprendimai tai stabdo – turime eiti kita kryptimi“, – tikino LPK vadovas.

Pramonininkai pabrėžė, kad spartesnis ekonomikos augimas reiškia didesnius atlyginimus, aukštesnę gyvenimo kokybę, valstybei – didesnes biudžeto galimybes investuoti į švietimą, sveikatą ir saugumą, o verslui – daugiau investicijų ir stabilesnę rinką.

Siūlo taikyti nulinį pelno mokestį reinvesticijoms

Kalbant apie konkrečias priemones, kaip turėtų būti didinamas šalies konkurencingumas, V. Janulevičius teigė siūlantis nulinį mokesčio tarifą reinvestuojama pelnui, kuris, anot jo, yra taikomas visose kaimyninėse valstybėse.

„Aišku, čia reikia komplekso visų sprendimų, tačiau vienas iš esminių dalykų ir mūsų pasiūlymų – nulinis pelno mokestis reinvestuojant. Mes, Lietuva, vieninteliai neturime šio įstatymo regione – jį turi Latvija, Estija ir Lenkija, tik ne mes. Jei toks sprendimas taikyti tokią paskatą būtų priimtas, tai leistų, iš esmės, kai trūksta kapitalo – investuoti į naujus įrengimus“, – teigė verslo atstovas.

„Iš pramonininkų pusės, mes matome, kad ateina naujos kartos įrengimai su dirbtiniu intelektu ir mums reikia tų investicijų, kad mes pakeltumėme savo efektyvumą. Įvairiais mūsų įmonių pavyzdžiais remdamasis galiu pasakyti, kad tai leidžia minimaliai 20–25 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, kurie atlieka tam tikras monotonines operacijas. Su nauja įranga efektyvumas ir našumas per metus paauga bent dvigubai – tie patys įrenginiai, kurie užima mažiau vietos, pagamina dvigubai daugiau produkcijos. Tai leidžia mums būti konkurencingais visoje Europoje“, – aiškino V. Janulevičius.

Anot jo, tai yra vienas iš siūlymų, kurie padėtų išsaugoti Lietuvos konkurencingumą – ypač dabartiniame kontekste, kai energetikos kaštai ir kiti reiškiniai daro didelį spaudimą pramonei.

„Mes, verslas, kasdien konkuruojame globaliose rinkose ir matome, kur slypi augimo galimybės. Tačiau be nuoseklių valstybės sprendimų ir visuomenės susitelkimo proveržio nebus. Kiekvienas sprendimas šiandien turi būti vertinamas paprastai – ar jis stiprina Lietuvos konkurencingumą“, – sakė LPK prezidentas.

Tarp svarbiausių krypčių Lietuvos ekonomikos augimui įvardyta gynybos pramonės plėtra, didesnis kapitalo prieinamumas, regionų ekonomikos stiprinimas, talentų pritraukimas ir konkurencingos energijos kainos. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.