Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas nebėra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, tiesiogiai besipriešinantis JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl karo Irane. Prie jo atvirai jungiasi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Abu Europos lyderiai savo šalių vidaus politinėje arenoje patiria stiprų spaudimą, tačiau tarptautinėje scenoje vis garsiau ir aiškiau vadina JAV ir Izraelio karą prieš Teheraną neteisėtu. Tokia pozicija palankiai sutinkama abiejose valstybėse, kuriose Trumpas yra plačiai nekenčiamas.

Macronas taip pat stiprina Sánchezą, ragindamas Europą susitelkti ir apginti Ispaniją nuo Trumpo grasinimų prekybos embargu. Antradienį JAV prezidentas pagrasino nutraukti prekybinius ryšius su Ispanija dėl Madrido sprendimo uždrausti JAV naudotis bendrai valdomomis karinėmis bazėmis operacijoms prieš Iraną.

Trečiadienį Macronas paskambino Sánchezui ir patikino jį dėl Prancūzijos palaikymo, pabrėždamas, kad visos 27 ES valstybės narės turi susivienyti ir atsakyti Vašingtonui, jei Trumpas įgyvendins prekybinius grasinimus.

„Prezidentas kalbėjosi su premjeru Sánchezu, kad išreikštų Prancūzijos europietišką solidarumą, reaguojant į vakar Ispanijai mestus ekonominio spaudimo grasinimus“, – po pokalbio sakė vienas Prancūzijos prezidento aplinkos atstovas.

Sekmadienio vakarą, po atakos prieš Iraną, Macronas kartu su Vokietija ir Jungtine Karalyste – vadinamosiomis E3 šalimis – pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame įsipareigojo „dirbti kartu su JAV ir sąjungininkais“, kad „imtųsi veiksmų ginant savo ir savo sąjungininkų interesus regione, prireikus leidžiant būtinus ir proporcingus gynybinius veiksmus, kuriais būtų sunaikintos Irano galimybės paleisti raketas ir dronus jų kilmės vietoje“.

Šis trejeto nenoras pasmerkti Vašingtono smūgių Teheranui ryškiai kontrastavo su kritiška Sánchezo laikysena. Ispanijos premjeras JAV ataką pavadino „tarptautinės teisės pažeidimu“ ir „nepateisinama bei pavojinga karine intervencija“.

Tačiau antradienio vakarą Macronas gerokai priartėjo prie Sánchezo pozicijos. Per televizijos kreipimąsi jis faktiškai suabejojo JAV smūgių teisėtumu, pareiškęs: „Šie veiksmai buvo atlikti nesilaikant tarptautinės teisės, todėl mes negalime jų patvirtinti.“

Griežtėjantį Prancūzijos prezidento toną patvirtino ir trečiadienio Paryžiaus–Madrido skambutis. Vienas Macronui artimas asmuo teigė, kad šiame pokalbyje atsispindėjo jo įsitikinimas, jog „Europa turi būti vieninga ir reaguoti vienu balsu, kai viena jos narių atakuojama – įskaitant ir prekybos srityje“.

Prancūzija gerai pažįsta Trumpo ekonominius grasinimus. Macronui atsisakius prisijungti prie Taikos tarybos projekto Gazos atstatymui, JAV prezidentas pagrasino įvesti 200 proc. muitą prancūziškam vynui ir šampanui.

„Mes jau esame buvę toje pačioje valtyje“, – pridūrė tas pats Prancūzijos prezidento aplinkos atstovas.

Macrono santykiai su Trumpu yra sudėtingi – juose persipina vieši draugiškumo gestai, „griežtos meilės“ taktika ir atviri JAV prezidento pareiškimų paneigimai. Tačiau pastaraisiais mėnesiais Prancūzijos lyderis akivaizdžiai perėjo prie agresyvesnės laikysenos.

Sausį Prancūzija paragino ES pasitelkti anti-coercion instrumentą – vadinamąją „prekybos bazuką“ – prieš Vašingtoną, kai prekybinė įtampa pasiekė aukščiausią tašką. Pasaulio ekonomikos forume Davose Macronas atvirai pareiškė, kad jam nepatinka „chuliganai“, aiškiai užsimindamas apie Trumpo prekybos grasinimus.

Vidaus politikos rūpesčiai

Didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose abiem lyderiams – ir Sánchezui, ir Macronui – tampa savotiška atokvėpio akimirka. Nors jų politinės perspektyvos namuose miglotos, jiems atsiranda proga pelnyti politinių taškų vaizduojant save kaip ryžtingus JAV prezidento oponentus.

Ispanijos ministras pirmininkas vadovauja silpnai mažumos vyriausybei, kuri nuo 2023 metų nesugebėjo priimti nacionalinio biudžeto. Jo vadovaujamą Socialistų partiją papildomai susilpnino korupcijos skandalai ir pralaimėjimai regioniniuose rinkimuose. Vis dėlto atviras susidūrimas su Trumpu jam Ispanijoje pelno didelį visuomenės palaikymą.

Valstybinio sociologinių tyrimų centro neseniai atlikta apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai ispanų apie Trumpą turi „labai blogą“ nuomonę, o 8 iš 10 jį laiko grėsme pasaulio taikai.

Sánchezas, tikėtina, viliasi pasinaudoti „Trump-bump“ efektu – panašiu į tą, kuris sustiprino kitą centro kairės ES lyderę, Danijos premjerę Mette Frederiksen. Jos socialdemokratai pernai patyrė triuškinamą pralaimėjimą savivaldos rinkimuose, tačiau nuo sausio partijai palankūs reitingai šoktelėjo dėl principingos Frederiksen pozicijos prieš Trumpo grasinimus aneksuoti Grenlandiją.

Prancūzijoje tarptautinė įtampa taip pat suteikia Macronui naują politinę erdvę, nors jo kadencijai artėjant prie pabaigos jis faktiškai tampa „kulniuojančiu ančiumi“ – vadovu su ribotomis galimybėmis daryti įtaką vidaus politikai. Jam beveik nėra ko prarasti stojaus dvikovon su Trumpu, o apklausos rodo, kad pastarųjų mėnesių tarptautiniai ginčai dėl prekybos ir saugumo pakėlė jo populiarumo reitingus.

Pasipriešinti JAV supergaliai Macronui palyginti lengva: jis gali remtis senąja goliistine tradicija, kuri pabrėžia Prancūzijos nepriklausomybę nuo Vašingtono. Prancūzijos prieštaravimas smūgiams Iranui taip pat primena Paryžiaus pasipriešinimą JAV invazijai į Iraką.

Buvęs premjeras Dominique’as de Villepinas, tuomet ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas ir garsiai Jungtinėse Tautose pasisakęs prieš JAV žygį į Iraką, dabar perspėja, kad karas Irane gali turėti panašią baigtį – ilgamečius pilietinio karo konfliktus po diktatoriaus žlugimo.

Macronas, perspėjęs, kad karas Irane neturi aiškios pabaigos, šį nestabilumą laiko dar viena proga skatinti didesnį Europos strateginį savarankiškumą ir atsiribojimą nuo JAV. Antradienį jis pasiūlė kurti europinę koaliciją Hormūzo sąsiauriui – gyvybiškai svarbiam energetiniam mazgui į Persijos įlanką – saugoti, tačiau be JAV dalyvavimo.

Savo kalboje trečiadienį Sánchezas pabrėžė, kad Madrido pozicija dėl karo Irane atspindi „pamatinius Europos Sąjungos principus“.