Paryžius. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija nori kuo greičiau pradėti karinių eskortų misiją, kuri lydėtų konteinerinius laivus ir naftos tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokia operacija negalės prasidėti, kol Artimuosiuose Rytuose neslops kovos.
Jūrų eismo sutrikimai šiame strategiškai svarbiame „butelio kaklelyje“, kuriuo kasdien praplaukia apie 20 proc. pasaulio žalios naftos, pastarosiomis dienomis smarkiai pakėlė naftos kainas.
E. Macronas teigė, kad galima misija būtų „grynai gynybinė“ ir apimtų tiek Europos, tiek ne Europos valstybes.
Apie šią iniciatyvą Prancūzijos vadovas žurnalistams kalbėjo vienoje karinių bazių Kipre. Jis sakė aptaręs galimą misiją su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu ir Kipro prezidentu Niku Christodoulidesu.
E. Macrono vizitas Kipre pirmadienį įvyko po to, kai sala praėjusią savaitę patyrė dronų atakas. Jos surengtos po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, įstūmusių regioną į konfliktą.
Taip pat skaitykite:
„Kai puolamas Kipras, puolama Europa“, – sakė Emmanuelis Macronas, žadėdamas laikytis Prancūzijos ir Kipro gynybos susitarimų.
Prancūzija jau yra nusiuntusi į Kiprą oro gynybos priemonių ir į regioną dislokavusi vienintelį savo lėktuvnešį.
E. Macronas teigė, kad Prancūzija siekia „užimti griežtai gynybinę poziciją kartu su visomis šalimis, kurias atakuoja Iranas“ ir „prisidėti prie įtampos mažinimo regione“.
Savo ruožtu N. Christodoulidesas pareiškė, kad Nikosija nesijungs į jokias karines operacijas, o sutelks dėmesį į humanitarinį vaidmenį. K. Mitsotakis akcentavo, jog „navigacijos laisvė“ yra „atakos taikinyje“, ir pridūrė, kad Europa turėtų ruoštis „kitoms asimetrinėms grėsmėms, pavyzdžiui, dideliems migracijos srautams“.
