„Kad būtum laisvas, turi kelti baimę. Kad keltum baimę, turi būti galingas“, – šią savaitę reikšmingoje kalboje apie branduolinį atgrasymą pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Prancūzija yra viena iš dviejų branduolinių valstybių Europoje ir, skirtingai nei Jungtinė Karalystė, valdo branduolinių ginklų sistemą, kuri visiškai nepriklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų.

Tuo metu, kai JAV ir Izraelis tęsė smūgius Iranui, o Europos lyderiai atrodė susiskaldę ir nustumti į šalį, bandydami reaguoti į įvykius, pirmadienį Macronas pasakė kalbą, kuri, pasak Strateginių tyrimų fondo (Foundation for Strategic Research) direktoriaus pavaduotojo Bruno Tertrais, yra „reikšmingiausias Prancūzijos branduolinio atgrasymo politikos atnaujinimas per 30 metų“.

Iš karinės jūrų bazės Bretanėje, stovėdamas prieš povandeninį laivą „Le Téméraire“, prezidentas per 45 minutes pristatė tai, ką pavadino nauja „priešakine atgrasymo“ (angl. forward deterrence) doktrina.

Macronas teigė, kad Prancūzija didins branduolinių kovinių galvučių skaičių ir pažadėjo daugiau bendradarbiauti su susidomėjimą išreiškusiais Europos sąjungininkais.

Jo teigimu, kelios Europos šalys – Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – galėtų dalyvauti pratybose, susijusiose su Prancūzijos iš oro paleidžiamu branduoliniu pajėgumu, o Prancūzijos branduoliniai bombonešiai galėtų būti dislokuojami jų oro bazėse. Taip pat Macronas pareiškė, kad Prancūzija nebeskelbs savo branduolinio arsenalo dydžio.

„Pasaulis darosi vis sudėtingesnis, o pastarieji įvykiai tai dar kartą parodė“, – sakė jis.

„Turime stiprinti branduolinį atgrasymą, atsižvelgdami į grėsmių kombinaciją, ir turime vertinti savo atgrasymo strategiją Europos žemyno gilumoje, visiškai gerbdami savo suverenitetą, palaipsniui įgyvendindami tai, ką pavadinčiau priešakiniu atgrasymu“, – pridūrė Macronas.

Sorbona „Nouvelle“ universiteto (Université Sorbonne Nouvelle) istorijos docentas Yannickas Pincé teigė, kad šią kalbą reikia vertinti ir būsimų metų prezidento rinkimų kontekste: juos gali laimėti kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ kandidatas.

Pasak Pincé, Macronui reikėjo pasakyti politiškai priimtiną kalbą ir paskelbti priemones, kurias kitąmet būtų sunku atšaukti. Kartu jis turėjo išlikti pakankamai patikimas sąjungininkų akyse. „Jis ėjo plonu lynu ir, mano požiūriu, tai padarė gana sėkmingai“, – sakė Pincé.

Nepriklausomas branduolinis atgrasymas daugiau nei 60 metų yra Prancūzijos gynybos strategijos kertinis akmuo. Vis dėlto Macronas pabrėžė, kad ši doktrina turi keistis kartu su grėsmėmis. Dar 2020 m. jis užsiminė apie poslinkį, kai pareiškė, jog Prancūzijos „gyvybiniai interesai“ (sąvoka, kurios apibrėžimas sąmoningai paliekamas miglotas) dabar turi ir „europinį matmenį“.

Pirmadienį Macronas teigė, kad metai nuo 2020-ųjų „sveria kaip dešimtmečiai, o pastarieji mėnesiai – kaip metai“. „Pasikeitė mūsų konkurentai ir pasikeitė mūsų partneriai“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pastarųjų valandų“ eskalacija Artimuosiuose Rytuose parodė, jog pasaulis tapo „atšiauresnis“.

Macronas minėjo karą Ukrainoje ir grėsmę iš Rusijos pusės, taip pat Kiniją bei kintančius Jungtinių Valstijų gynybos prioritetus.

Išlikdamas ištikimas istorinei Prancūzijos branduolinei doktrinai, jis pabrėžė, kad sprendimas panaudoti jėgą „priklauso tik Respublikos prezidentui“, ir atmetė idėją suteikti partnerėms aiškias „garantijas“.

Carnegie fondo tarptautinei taikai (Carnegie Endowment for International Peace) Branduolinės politikos programos vyresnysis bendradarbis Ankitas Panda šią kalbą pavadino „išskirtine“.

„Naujas branduolinis amžius Europoje“

Anot Panda, kalba atitiko akimirką – ji žymi „naują branduolinį amžių Europoje“, kartu neatsisakant pagrindinių Prancūzijos branduolinės strategijos ir kultūros ramsčių.

Gynybos analitinio centro RUSI vyresnioji tyrėja Darya Dolzikova teigė, kad dalis sąjungininkų gali būti nepatenkinti Macrono atsisakymu daryti nuolaidas operacinei nepriklausomybei.

„Vokietija beveik neabejotinai siekė daugiau. Tačiau bendras sprendimų priėmimas niekada nebuvo reali galimybė“, – pažymėjo ji.

Macronas teigė, kad pakoreguota doktrina yra „visiškai suderinama su NATO – tiek strategiškai, tiek techniškai“.

Pincé aiškino, kad Macrono kalba siekta išplėsti vadinamosios Northwood deklaracijos principus – tai pernai pasirašytas Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos susitarimas, formaliau įtvirtinęs dviejų Europos branduolinių valstybių bendradarbiavimą – ir pritaikyti juos nebranduoliniams sąjungininkams.

„Tai teisinga idėja ir iš esmės vienintelis įmanomas kelias“, – pridūrė Pincé.

Po kalbos Prancūzija ir Vokietija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažadėjo dar šiais metais imtis „konkrečių žingsnių“, pavyzdžiui, užtikrinti Vokietijos dalyvavimą Prancūzijos branduolinėse pratybose.

Nors Macrono kalba buvo planuota iš anksto, ji buvo papildyta nuoroda į „tebevykstantį karą Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose“. Prezidentas teigė, kad šis konfliktas „neša ir toliau neš“ nestabilumo bei galimo plataus masto susidūrimo sėklas iki pat Europos sienų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Iranas turi branduolinių ir balistinių pajėgumų, kurie dar nėra sunaikinti.

„Priešakinio atgrasymo“ idėja Prancūzijoje sukėlė klausimų dėl finansavimo – ypač tuo metu, kai šalis stengiasi mažinti skolą.

Pincé teigė, kad Macronas šią problemą bandė spręsti pabrėždamas, jog sąjungininkai prisiimtų visus nebranduolinius naujos sistemos elementus. Tai, pasak jo, yra būdas „pasidalyti naštą“, kartu nesuteikiant Prancūzijos partneriams prieigos prie jautrių aspektų, kurie keltų klausimų dėl jų įtakos Prancūzijos sprendimams dėl branduolinių ginklų.

Vidaus kritikos dėl kalbos kol kas nedaug. „Nacionalinio sambūrio“ atstovė Marine Le Pen ir galimas partijos kandidatas kituose rinkimuose Jordanas Bardella bendrame pareiškime teigė, kad „Prancūzija turi prisiimti strateginės galios vaidmenį Europoje, kalbėtis su partneriais ir prisidėti prie žemyno saugumo“.

„Tačiau ji gali tai daryti tik išlaikydama išimtinę galutinio sprendimo teisę“, – pabrėžė jie.

Esminis klausimas – ar tas, kas laimės kitų metų prezidento rinkimus, tęs Macrono išdėstytą doktriną.