NATO ateities perspektyvos vis dažniau kelia abejonių tiek saugumo ekspertams, tiek kariškiams. Pastarųjų dienų įvykiai Irane ir iš Irano Turkijos kryptimi paleista raketa atskleidė tiek Aljanso politinės valios stoką, tiek Vakarų pasaulio nepasirengimą atsakyti į naujo tipo grėsmes.
Šią situaciją įvertino buvęs „Azov“ pulko vadas, dabartinis Trečiojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas.
M. Žorino teigimu, NATO netrukus gali būti priversta pripažinti, kad kolektyvinės gynybos mechanizmas faktiškai neveikia, nes valstybės narės nėra pasirengusios jo realiai taikyti. Pasak jo, Vakarų šalių reakcija į pastaruosius įvykius Irane parodė chaotiškumą ir nesugebėjimą deramai atsakyti į šiuolaikines grėsmes.
Buvęs „Azov“ pulko vadas pabrėžė, jog dabartinė NATO politika kelia abejonių dėl esminio Aljanso principo – 5 straipsnio, kuriame numatyta bendra gynyba užpuolus vieną iš narių.
„Manau, kad NATO netrukus teks pripažinti, jog 5 straipsnio tiesiog nebėra – vis tiek niekas nesiruošia jo panaudoti“, – akcentavo jis.
Taip pat skaitykite:
Vertindamas tarptautinės bendruomenės reakciją į eskalaciją Irane, M. Žorinas pareiškė, kad Vakarų pasaulis pasirodė esąs dar prasčiau pasirengęs krizei, nei prognozavo analitikai.
„Apskritai Vakarų pasaulio reakciją į situaciją su Iranu vertinu dar blogiau, nei tikėtasi. Chaotiški veiksmai ir nesupratimas, ką daryti, galutinai patvirtina visišką nepasirengimą reaguoti į rizikas“, – pažymėjo kariškis.
Atskira tema, kuriai M. Žorinas skyrė dėmesio, yra vidinės Europos šalių problemos. Jo nuomone, bandymai stiprinti gynybinius pajėgumus didesne militarizacija ir atkuriant šaukimą į privalomąją karo tarnybą gali sulaukti rimto visuomenės pasipriešinimo.
„Kai, pavyzdžiui, Europos šalys imsis žingsnių militarizacijos ir šaukimo į kariuomenę link, jos sulauks ir savo liberalaus kurso pasekmių – masinių protestų bei gyventojų sabotavimo“, – pabrėžė Trečiojo armijos korpuso vado pavaduotojas.
Primintina, kad Turkijos teritorijoje buvo numušta balistinė raketa, paleista iš Irano. Ji praskrido virš Irako ir Sirijos oro erdvės ir judėjo Turkijos kryptimi.
Taip pat skaitykite:
Po šio incidento NATO atstovė spaudai Elison Hart pareiškė, kad Aljansas griežtai smerkia Irano „ataką“ prieš Turkiją – NATO narę. Jungtinės Valstijos taip pat patvirtino žinančios apie šią operaciją, tačiau pabrėžė nematančios pagrindo aktyvuoti NATO sutarties 5 straipsnį.
