„WindEurope“ duomenimis, 2025 metais Europoje buvo įrengta 19,1 gigavato naujų vėjo elektrinių galios, o bendra žemyno vėjo energetikos galia pasiekė 304 gigavatus.

Didžiausią plėtrą užfiksavo Vokietija, kurioje įrengta 5,2 gigavato naujos galios. Toliau rikiavosi Turkija su 2,1 gigavato, Švedija su 1,8 gigavato ir Ispanija su 1,6 gigavato.

Pagrindinis augimo variklis buvo sausumos vėjo energetika. Ji sudarė 90 proc. visų naujai įrengtų pajėgumų. Šis segmentas pasiekė rekordinį rezultatą – per metus įrengta 17 gigavatų naujų sausumos vėjo elektrinių. Tarp išsiskyrusių valstybių minima ir Lietuva, kurioje įrengta 759 megavatai naujų sausumos vėjo elektrinių.

Tuo metu jūrinio vėjo energetikos rodikliai buvo mažiausi nuo 2016 metų. Prie elektros tinklo prijungta tik 2 gigavatai naujų pajėgumų, iš dalies dėl užsitęsusių statybų darbų.

Europa iki 2030 metų siekia įrengti 151 gigavatą naujų vėjo energetikos pajėgumų. Iš jų 112 gigavatų turėtų būti įrengta Europos Sąjungoje, o daugiau kaip trečdalis šios plėtros Bendrijoje turėtų tekti Vokietijos sausumos vėjo energetikos rinkai.

Vis dėlto daugelyje Europos šalių išlieka reikšmingų kliūčių. Tarp didžiausių problemų minimi nepakankamai sparčiai plečiami elektros tinklai ir ilgos prijungimo eilės. Be to, lėta elektrifikacijos pažanga pramonės, transporto ir šildymo sektoriuose silpnina naujų vėjo energetikos projektų ekonominį pagrįstumą.

Leidimų išdavimas taip pat išlieka viena didžiausių problemų. „WindEurope“ pažymi, kad nors Europos Sąjunga pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą pasiūlė veiksmingų priemonių, skirtų paspartinti naujų vėjo energetikos projektų leidimų išdavimą, dauguma valstybių narių nesiėmė reikiamų veiksmų.

Pasak organizacijos, daugelyje ES šalių padėtis ne gerėja, o blogėja. Europos Komisija neseniai pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš 26 iš 27 ES valstybių narių dėl to, kad šios nepaspartino projektų tvirtinimo procedūrų.

„Europos vėjo energetikos pramonė imasi atsakomybės ir didina apsukas“, – teigė „WindEurope“ vadovė Tinne van der Straeten.

„2025 metais pramonė investavo 45 mlrd. eurų, kad Europa taptų konkurencingesnė ir saugesnė. Tačiau politikai, svarstantys keisti ES elektros rinkos modelį ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos struktūrą, tiesiogiai kenkia šioms investicijoms. Taisyklių keitimas šiuo metu reikštų atsisveikinimą su konkurencingumu ir energetiniu saugumu“, – sakė Tinne van der Straeten.