Europos Centrinis Bankas (ECB) pranešė, kad 2025 metais patyrė 1,3 mlrd. eurų nuostolį. Tai jau treti iš eilės metai, kai euro zonos centrinis bankas dirba nuostolingai. Tokios situacijos nebuvo nuo pat jo įkūrimo 1998 metais.
Praėjusiais metais ECB finansiniai rezultatai taip pat buvo neigiami. 2024-aisiais bankas patyrė rekordinį 7,9 mlrd. eurų nuostolį, kuris tapo didžiausiu per visą institucijos istoriją. 2023 metais nuostoliai taip pat siekė 1,3 mlrd. eurų.
Nepaisant to, ECB tikisi, kad jau šiais arba vėliausiai 2027 metais vėl grįš prie pelningos veiklos.
Kaip ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai, ECB vis dar jaučia ankstesnės monetarinės politikos pasekmes. Ilgą laiką, siekdamas skatinti ekonomiką, bankas vykdė kiekybinio skatinimo programas – masiškai supirkinėjo obligacijas rinkoje.
Problema ta, kad už šias anksčiau įsigytas obligacijas gaunamos palūkanos šiuo metu yra mažesnės nei palūkanos, kurias ECB moka komerciniams bankams už jų laikomas lėšas centriniame banke. Šis neigiamas palūkanų skirtumas ir lemia finansinius nuostolius.
Nors pastaruoju metu palūkanų normos mažėjo, o skirtumas tarp gaunamų ir mokamų palūkanų susitraukė, jis vis dar išlieka. Dėl to ECB prognozuoja, kad tikėtinas grįžimas prie pelno priklausys nuo būsimų sprendimų dėl bazinių palūkanų normų, valiutų kursų pokyčių bei banko balanso dydžio ir struktūros.
„Tai priklausys nuo būsimų ECB pagrindinių palūkanų normų ir valiutų kursų lygių, taip pat nuo banko balanso dydžio ir sudėties“, – teigiama banko pranešime.
Ar nuostoliai kelia grėsmę ECB veiklai?
ECB pabrėžia, kad net ir dirbdamas nuostolingai gali efektyviai vykdyti savo pagrindinę funkciją – užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. 2025 metų nuostoliai, kaip ir ankstesnių metų, liks banko balanse ir ateityje bus padengti iš būsimų pelnų.
Centrinių bankų atveju pelnas nėra pagrindinis veiklos tikslas – svarbiausia yra monetarinės politikos efektyvumas ir finansinio stabilumo užtikrinimas. Todėl trumpalaikiai finansiniai nuostoliai nelaikomi kritiniu veiksniu, galinčiu apriboti ECB veiklą.
Aukso ir valiutų įtaka rezultatams
Prie ECB finansinių rezultatų prisidėjo ir rinkų svyravimai. „Bloomberg“ atkreipia dėmesį, kad 2025 metais fiksuoti reikšmingi aukso kainų bei užsienio valiutų kursų pokyčiai.
ECB laikomų aukso atsargų vertė eurais išaugo net 46 procentais ir pasiekė beveik 60 mlrd. eurų, kylant aukso kainai pasaulinėse rinkose. Tuo tarpu JAV dolerių, Japonijos jenų ir Kinijos juanio atsargos sumažėjo, daugiausia dėl jenos ir juanio nuvertėjimo.
Šie svyravimai turėjo įtakos bendram finansiniam rezultatui, nors pagrindinė nuostolių priežastis išlieka palūkanų politika ir anksčiau vykdyto kiekybinio skatinimo pasekmės.
ECB prognozuoja, kad finansinė padėtis stabilizuosis, jei palūkanų normos toliau mažės ir sumažės spaudimas iš palūkanų skirtumo. Vis dėlto artimiausi metai išliks jautrūs tiek monetarinės politikos sprendimams, tiek pasaulinių rinkų dinamikai.
