Energetikos sektorius pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai. Nuo naujų saulės modulių medžiagų iki vis dažniau aptariamų sprendimų, galinčių gaminti energiją iš kasdienių judesių, – alternatyvios elektros gamybos technologijos tampa vis realesnės.
Keitėsi ir pasaulio apsirūpinimo energija kaina. Nuo 2010 m. didelio masto saulės fotovoltinių (PV) elektrinių kaštai sumažėjo iki 89 proc. Vis daugiau šalių atsigręžiant į atsinaujinančius išteklius, ryškėja ilgalaikė žaliosios energetikos nauda.
Panaši tendencija matoma ir vėjo energetikoje: sausumos vėjo elektrinių gaminamos energijos savikaina per pastaruosius porą dešimtmečių, atsirandant naujiems turbinų sprendimams, krito iki 69 proc.
Tuo pat metu geopolitiniai įvykiai ir konfliktai daro tiesioginę įtaką pasaulinei energetikos rinkai. Karas Ukrainoje tapo vienu iš veiksnių, kurie pakoregavo energijos tiekimo grandines ir kainas. Kai kurios valstybės įvedė naujas sankcijas rusiškos naftos bendrovėms, o dalis šalių pranešė pasitelkusios strategines naftos atsargas, kad užtikrintų stabilų tiekimą.
Tokios aplinkybės dar labiau sustiprina poreikį ieškoti naujų, decentralizuotų elektros gamybos būdų. Būtent šioje srityje dėmesio sulaukė naujas mokslinis darbas „Robust triboelectric energy harvesters engineered from electrochemically deposited films of HKUST-1 polycrystals“, publikuotas žurnale „Nature“.
Taip pat skaitykite:
Tyrėjų komanda jame aprašė naują tvirtą energiją generuojančią plėvelę, sukurtą pasitelkiant vadinamąją metalo-organinių karkasų (MOF) medžiagą. Konkrečiai naudota medžiaga „HKUST-1“ esą gali veikti ir didelės drėgmės aplinkoje – tai svarbus pranašumas praktiniam pritaikymui.
Mokslininkai išaugino šiuos kristalus ant paviršiaus ir sukūrė energiją „renkančius“ įrenginius, veikiančius kaip itin maži triboelektriniai nanogeneratoriai. Tokie sprendimai gali paversti judesius ar aplinkos vibracijas elektros energija, kurios pakaktų nedideliems prietaisams maitinti.
Pastaruoju metu moksle daugėja idėjų, įkvėptų mikropasaulio, tačiau šis tyrimas rodo, kad naujų elektros gamybos būdų potencialas dar toli gražu neišsemtas. Kokie sprendimai taps kitu žingsniu į priekį – klausimas, į kurį atsakymų ieško vis daugiau tyrėjų visame pasaulyje.
