Karui Artimuosiuose Rytuose keliant naftos kainas į aukštumas, Rusija dar kartą tampa nesutarimų židiniu tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio galutiniai tikslai Irane Vakarų sąjungininkams nėra aiškūs, pasiūlė laikinai sustabdyti JAV sankcijas užsienio naftai, siekdamas numušti pasaulines kainas, nuraminti sunerimusius investuotojus ir suvaldyti karo, kurį jis pradėjo, padarinius.

„Kai kurioms šalims taikome sankcijas. Tas sankcijas nuimsime, kol situacija išsispręs“, – pirmadienį sakė Donaldas Trumpas.

„O tada kas žino? Galbūt jų nebereikės grąžinti – bus tiek daug taikos“, – pridūrė jis.

Trumpas neįvardijo, kurioms šalims būtų taikomas sankcijų sušvelninimas, tačiau jo žodžiai leido suprasti, kad svarstomas platus, visoms šalims galintisotinkantis požiūris. Šiuo metu JAV riboja naftos prekybą su Iranu, Venesuela, Sirija, Šiaurės Korėja ir – europiečiams svarbiausia – su Rusija.

Faktas, kad Trumpo spaudos konferenciją prieš tai lydėjo pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, paskatino spėliones, jog Maskva gali tapti viena pagrindinių šio politikos posūkio naudos gavėjų, galbūt net svarbiausia.

Praėjusią savaitę Vašingtonas įvedė laikiną išimtį, leidžiančią Indijai įsigyti jūroje įstrigusios rusiškos naftos. Tai savaime buvo reikšmingas Trumpo administracijos krypties pasikeitimas, nes pastaruosius mėnesius ji intensyviai spaudė Naująjį Delį nutraukti „Urals“ naftos pirkimus.

Briuselyje pareigūnai tikina, kad ES ir toliau laikysis pasirinkto kurso. Vis dėlto privačiai jie su vis didesniu nerimu stebi Baltųjų rūmų staigius posūkius.

„Europos Sąjungos požiūriu situacija labai aiški: turime ir toliau daryti maksimalų spaudimą Rusijai, o dabartinis naftos ir dujų kainų šuolis Rusijai gali atnešti netikėtų pajamų“, – antradienį po ministrų susitikimo sakė už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

„Nes priešingas sprendimas būtų savižudiškas. Jis sustiprintų Rusijos gebėjimą kariauti, susilpnintų Ukrainą, susilpnintų mūsų paramą Ukrainai ir taip pat pakenktų tikslams, kurių Irane siekia JAV ir Izraelis“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Trumpo sprendimas galėtų pažeisti G7 nustatytą rusiškos naftos kainos viršutinę ribą, galiojančią nuo 2022 m., Dombrovskis pabrėžė, kad ši priemonė „turi būti veiksmingai taikoma“.

Jis taip pat teigė, kad viršutinė kainos riba „iš tiesų gali padėti daryti spaudimą naftos kainoms mažėti“.

Sankcijos patiria vis didesnį spaudimą

Nuo Trumpo perrinkimo europiečiams sunku išlaikyti JAV prezidentą savo pusėje. Jo atviri komplimentai Putinui ir išpuoliai prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskyy daugelyje sostinių sukėlė nusivylimą, o kai kur – ir pasipiktinimą.

Nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iki Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ES lyderiai nuosekliai ragino Trumpą didinti spaudimą Rusijos ekonomikai, kad būtų sumažintos jos galimybės finansuoti karą ir išgautos nuolaidos derybų stalui.

Po kelių mėnesių laukimo europiečių pastangos davė vaisių: spalio pabaigoje JAV įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“.

JAV dolerio dominavimas ir antrinių sankcijų grėsmė sukėlė dauginamąjį efektą: pirkėjai sunerimo, o „Urals“ kaina smuko dar labiau.

Remiantis Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, 2025 m. Rusija baigė su 18 proc. mažesnėmis pajamomis iš žalios naftos pardavimo (palyginti su ankstesniais metais).

Tada Briuselis įžvelgė galimybių langą. Vasario pradžioje Europos Komisija pristatė naują sankcijų paketą, numatantį visišką jūrinių paslaugų – pavyzdžiui, draudimo, bankinių paslaugų ir laivybos – draudimą rusišką žalią naftą gabenantiems tanklaiviams.

Šis draudimas turėtų pakeisti G7 kainos viršutinę ribą, kuri neseniai buvo pakoreguota iki 44,10 JAV dolerio už barelį, ir reikšmingai padidinti sąnaudas laivams, gabenantiems „Urals“.

Graikija ir Malta – dvi ES valstybės narės, turinčios stiprius laivybos sektorius – išreiškė susirūpinimą šia priemone, tačiau galiausiai nusileido su sąlyga, kad likusios G7 šalys pasielgs taip pat. Vis dėlto kitos G7 valstybės iki šiol viešai aiškiai neįvardijo savo pozicijų.

„Mūsų nuomone, turime ir toliau taikyti G7 nustatytą kainos viršutinę ribą ir pereiti prie visiško jūrinių paslaugų draudimo“, – sakė Dombrovskis.

Šiuo metu planas įstrigęs: Vengrija ir Slovakija vetavo 20-ąjį sankcijų paketą dėl su Ukraina nesusijusio ginčo, susijusio su „Družba“ naftotiekiu.

Pirmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas žengė dar toliau ir paragino Komisiją pradėti „sankcijų Rusijos energetikai peržiūrą ir sustabdymą“. (Vengrijos rusiškos naftos ir dujų pirkimai išlieka išimties tvarka netaikomi sankcijoms.)

Tą pačią dieną Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra „pasirengusi“ atnaujinti iškastinio kuro eksportą į Europą „be politinio spaudimo“.

Putino siūlymas nestebino, turint omenyje komercines galimybes, kurias atvėrė staigus naftos kainų kilimas – tai galėtų į jo karo biudžetą įlieti naujų lėšų.

Rinkos sukrėtimas taip pat gali sukelti „netiesioginių padarinių“, aiškino CREA vyresnysis analitikas Isaacas Levi, nes nuo Artimųjų Rytų priklausomos Azijos šalys gali būti priverstos ieškoti alternatyvių tiekėjų, o pigesnis Maskvos pasiūlymas gali pasirodyti pernelyg viliojantis.

„Kuo ilgiau krizė laikys etalonines kainas aukštame lygyje, tuo didesnė tikimybė, kad Rusijos naftos pajamos augs – būtent to kai kurie Rusijos pareigūnai jau tikisi“, – „Euronews“ sakė Isaacas Levi.

„Būtina įvertinti ir tai, ar mažėja kainų skirtumas tarp „Brent“ ir „Urals“. Jei bus suteiktos sankcijų išimtys, šis skirtumas sumažės, o Rusijos pajamos iš naftos eksporto padidės“, – pridūrė jis.