Virš Pensilvanijos skridęs lėktuvas iš tiesų nebuvo įprastas reisas – jis turėjo aiškų, įkvepiantį tikslą, kuriuo galime didžiuotis.
Pastaraisiais metais tarptautinė energetikos pramonė matė ne vieną potencialiai energiją generuojančią inovaciją: nuo milžiniškų pažangių vėjo turbinų iki įspūdingo JAV branduolinės energetikos sektoriaus atsigavimo.
Tačiau energiją ne tik pagaminti, bet ir patikimai perduoti iš taško A į tašką B – neretai sudėtinga užduotis. Atrodo, kad šis iššūkis jau turi sprendimą.
Ar energiją būtų įmanoma nukreipti tiesiai į mūsų saulės modulius?
Kaip naujausios inovacijos pakeitė pasaulinę energetikos pramonę
Akivaizdu, kad priklausomybė nuo naftos ir dujų turi baigtis.
Taip pat skaitykite:
Ypač turint omenyje, jog pastarosios karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakėlė naftos kainas. Dėl to didelė dalis pasaulio vis aktyviau atsigręžė į atsinaujinančios energetikos sektorių.
Saulės energetikai prireikė dešimtmečių, kad 2022 m. pasiektų 1 TW (teravato) pagaminamos galios ribą, tačiau vos per dvejus metus – iki 2024 m. – šis rodiklis padvigubėjo iki 2 TW.
Modernūs perovskito ir silicio saulės moduliai pasiekė įspūdingą efektyvumą – jie pagamina beveik 60% daugiau energijos nei ankstesnės kartos sprendimai. Tad kyla klausimas: ką dar galima pasiekti saulės energetikoje?
Energijos gamyba dar labiau veikia pasaulio ekonomiką, nei manėme
Dabartinės energetikos rinkos realybė tokia, kad milijonai žmonių nuo jos priklauso pragyvenimui, o šiam sektoriui smunkant daugeliui būtų sunku rasti alternatyvų darbą.
Kartu švari energija tapo svarbiu veiksniu globaliose ekonomikose. Atsinaujinanti energetika sukuria penkis kartus daugiau darbo vietų nei iškastinis kuras, o prieš kelerius metus ši riba pasiekė apie 30 mln. darbo vietų.
Taip pat skaitykite:
Šiuolaikinės technologijos leidžia perduoti energiją dideliais atstumais patiriant vos apie 1% nuostolį. Tuo pat metu, kylant naftos kainoms, reikšminga pasaulio naftos dalis lieka tanklaiviuose Artimųjų Rytų regione, o prekyboje atsiranda ir neoficialių, su sankcionuota nafta susijusių kanalų.
Tad koks kitas žingsnis, jei saulės energetika akivaizdžiai yra vienas perspektyviausių atsakymų į pasaulio energijos poreikius? Vienas neseniai įvykęs skrydis Pensilvanijoje pateikė netikėtą užuominą.
Reikšmingas saulės energetikos pasiekimas tiesiog praskriejo mums virš galvų
Startuolis „Overview Energy“ neseniai pavertė itin ambicingą idėją realybe: virš Pensilvanijos dangų buvo pakeltas „Cessna“ lėktuvas, kuriame įrengtas lazeris, nukreipiantis saulės energiją tiesiai į ant žemės esantį imtuvą.
Įmonės teigimu, tai pirmas kartas istorijoje, kai judantis energijos šaltinis perduoda energiją tiesiogiai į įprastus saulės modulius ant žemės.
Bandomasis skrydis parodė, kad akims saugus energijos spindulys gali perduoti reikšmingus energijos kiekius saulės moduliams, kurie turi fiksuotą imtuvą. Kitas žingsnis po šio bandymo – atlikti panašų testą žemojoje Žemės orbitoje.
„Caltech“ projektas „Space Solar Power Project“ jau demonstravo, kad energiją kosmose galima perduoti mikrobangomis. Visgi aptariamoje sistemoje saulės energija žemyn perduodama optiniu lazeriu.
Lėktuve buvo naudojamas mažo galios tankio spindulys (lazeris), kad energija būtų perduodama į įprastus, kasdien naudojamus saulės modulius ant žemės. Tačiau tam, kad ši idėja taptų praktiškai įgyvendinama didesniu mastu, sistemą reikėtų atnaujinti iki didelio tankio spindulio. Komanda taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju tektų sukurti ir papildomus saugumo protokolus.
„Overview Energy“ tikisi, kad iki 2030 m. sistema galės perduoti megavatus energijos, o vėliau – galbūt ir gigavatus.
Kol vieni ieško energijos šaltinių giliausiuose Žemės kampeliuose, „Overview Energy“ žvilgsnį kelia į dangų – ten, kur saulės energijos potencialas dar didesnis.
