Tarptautinėje siuntų ir logistikos bendrovėje „FedEx“ startavo plataus masto dirbtinio intelekto (AI) raštingumo programa, skirta beveik pusei milijono darbuotojų. Įmonė teigia, kad mokymai turėtų padėti darbuotojams geriau suprasti AI, dirbti efektyviau ir būti pasirengusiems karjeros augimui.

Programa pradėta gruodžio pradžioje kartu su technologijų konsultacijų bendrove „Accenture“. „FedEx“ pabrėžia, kad iniciatyvos tikslas – ne tik ugdyti įgūdžius, bet ir paskatinti inovacijas visais organizacijos lygiais.

Logistikos sektorius šiuo metu patiria nemažai iššūkių – nuo tarifų ir politikos pokyčių iki kaštų mažinimo sprendimų, kurie kai kuriose rinkose lėmė padalinių uždarymą ir darbuotojų atleidimus. Konkurentai taip pat imasi didelio masto optimizacijos. Tokiame kontekste „FedEx“ vadovybė akcentuoja prisitaikymą, o naujos technologijos įvardijamos kaip vienas svarbiausių įrankių.

„Kuo daugiau investuojame į tai, kad mūsų talentai būtų šios mokymosi kelionės priešakyje, tuo geriau bus jiems, mums ir visai industrijai“, – teigė „FedEx“ vykdomasis viceprezidentas ir duomenų bei informacijos vadovas Vishalis Talwaras, taip pat kuruojantis įmonės duomenų logistikos sprendimą „Dataworks“.

Remiantis naujausia „FedEx“ metine ataskaita, bendrovė visame pasaulyje turi apie 440 tūkst. darbuotojų.

Įmonė tuo pat metu diegia ir naujas AI galimybes įvairiose veiklos srityse – pavyzdžiui, pažangesnį skaitmeninį siuntų sekimą ir grąžinimo funkcijas siuntėjams. Darbuotojų mokymų programa kuriama taip, kad būtų pritaikyta skirtingoms pareigoms ir nuolat atnaujinama pagal technologijų raidą.

„Tai gyvas mokymo turinys, kuris atsinaujins kas mėnesį, kas ketvirtį – tai numatyta mūsų bendradarbiavime su „Accenture“. Vienas svarbiausių mūsų reikalavimų buvo sukurti sprendimą, kuris išliktų aktualus ateityje“, – sakė V. Talwaras.

Mokymai vykdomi per „Accenture“ platformą „LearnVantage“. Numatyti interaktyvūs gyvi užsiėmimai, kuriuos darbuotojai gali lankyti darbo metu, po darbo ar kitu patogiu laiku. Pasak V. Talwaro, „FedEx“ siekia išlaikyti lankstumą, kol įvertins, kas geriausiai veikia skirtingoms darbuotojų grupėms.

Be individualių mokymų, darbuotojai raginami jungtis į praktikos bendruomenes – grupes, kuriose dalijamasi patirtimi ir generuojamos idėjos. Pavyzdžiui, bendrovės duomenų mokslininkai inicijavo savo bendruomenę, kurioje kolektyviai ieško pritaikymo scenarijų. Taip pat organizuojami ir hakatonai – renginiai, kuriuose komandos varžosi, siekdamos atrasti naujus technologinius sprendimus ir jų panaudojimą.

V. Talwaras išskiria ir kitą, jo teigimu, neįprastą aspektą: programa pradėta užsitikrinus aukščiausio lygmens vadovų palaikymą. Pasak jo, visi vadovai skyrė dvi dienas susitikimams Silicio slėnyje, kad pasirinktų tinkamiausią partnerį.

„Niekada nemačiau, kad visos įmonės vadovų komanda dviem dienoms pasitrauktų vien tam, kad mokytųsi. To nuolankumo mokytis neįmanoma sukurti vien izoliuotai paleidžiant programą. Kai sakau, kad visa organizacija išgyvena bendrą patirtį, turiu omenyje būtent tai“, – aiškino jis.

Nors iniciatyva dar ankstyvoje stadijoje, „FedEx“ jau pastebi pokyčius: pavyzdžiui, daugiau pirmosios grandies darbuotojų domisi galimybe pereiti į biuro ar korporatyvines roles ir siekti aukštesnių pareigų. Bendrovė taip pat stebi vidinį rodiklį, vadinamą AIQ (dirbtinio intelekto koeficientu), kuris atspindi darbuotojų pažangą užbaigiant mokymų modulius, tačiau, pasak V. Talwaro, įmonė stengiasi neperspausti su matavimais.

„Matuojame pažangą AI srityje, nebūtinai vien sėkmę, nes bus labai sunku pasakyti, kad konkretus rezultatas pasiektas tik dėl AI. Mano nuomone, AI turi būti nepastebimai integruotas į viską, ką darome“, – sakė jis.

AI mokymasis versle vis dar nėra įprasta praktika

„Accenture“ 2026 m. ataskaita rodo, kad nuolatinį AI mokymąsi į savo veiklą yra integravę mažiau nei trečdalis organizacijų – apie 28 proc.

Talentų strategijos specialistė Taylor Bradley teigia, kad didžiausia kliūtis sėkmingam AI pritaikymui yra „status quo inercija“ – organizacijų nenoras keistis. Ji lygina AI mokymą su ankstesniais technologijų įsisavinimo etapais, kai įrankiai buvo diegiami taip, kad žmonės natūraliai išmoktų jais naudotis, o komandos įtraukiamos per praktinius eksperimentus.

Tuo metu AI sutarčių valdymo platformos „Ironclad“ technologijų vadovė Sunita Verma, anksčiau dirbusi „Character.AI“ ir „Google“, pasakoja inicijavusi vidinę „20 dienų AI mokymosi“ kampaniją, kuri turėjo įkvėpti darbuotojus pradėti, kartu užtikrinant aiškias naudojimo gaires.

„Kai žmonės jaučiasi įgalinti mokytis, testuoti ir taikyti AI prasmingais būdais, tai pagreitina pritaikymą ir padeda pasiekti geresnių, atsakingesnių rezultatų“, – teigė S. Verma.

Panašių iniciatyvų imasi ir kitos didelės organizacijos. Pavyzdžiui, „DHL Express“ vysto AI paremtą vidinės karjeros platformą, padedančią darbuotojams rasti naujas pozicijas įmonės viduje ir suprasti, ko reikia išmokti norint jas pasiekti. Tuo tarpu „Citigroup“ turi vidinę programą „AI Champions and Accelerators“, kuri apima tik nedidelę dalį darbuotojų, tačiau siekia sukurti platesnį poveikį per technologijų ambasadorius.

„FedEx“ pabrėžia, kad jų programa neturi aiškios pabaigos datos – tai nuolatinė, visą organizaciją apimanti iniciatyva. Pasak V. Talwaro, technologijos šiandien vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną: nuo kurjerių, kurie paima ir pristato siuntas, iki komandų, sprendžiančių muitinės formalumus. Todėl, jo teigimu, mokymai kuriami taip, kad būtų visapusiški, o kartu – konkrečiam žmogui ir jo darbui prasmingi.

„Kiekvienas dirba su technologijomis, tik skirtingai. Kiekvieną sritį galima dar labiau sustiprinti pasitelkiant AI. Nusprendėme, kad programa turi apimti visus, o svarbiausia – kad mokymai pasiektų žmogų ten, kur jam tai realiai naudinga ir kontekstualu“, – sakė V. Talwaras.