Šilinskas: „Continental“ jau seniai skambino pavojaus varpais, bet signalai liko neišgirsti

ELTA
6 min. skaitymo
Continental. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sprendimą trauktis iš Lietuvos rinkos priėmusi Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Aumovio“ (anksčiau – „Continental“) jau kurį laiką šalies politikams kalbėjo apie tai, kad atlyginimai Lietuvoje auga „beprotišku greičiu“ – gerokai sparčiau nei produktyvumas, sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. Visgi, jo teigimu, šioje situacijoje reikia ne ieškoti kaltųjų, bet imtis sprendimų, kurie šaliai padės išlaikyti konkurencingumą sudėtingomis rinkos sąlygoms.

„Žinau, kad „Continental“ jau kurį laiką skundėsi, (…) kad pas mus atlyginimai auga beprotiškai, produktyvumas – tai, ką mes galime uždirbti Lietuvoje ir kiek pagaminame – tikrai tokiu pačiu sparčiu tempu neauga. Tai atsispindėdavo ir pelno nuostolių ataskaitoje – jie Lietuvoje būdavo nuostolingi“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo jis.

„Jie buvo pasisakę viename iš susitikimų, kuriame aš dalyvavau asmeniškai, ir ne jų vienų yra pozicija, kad produktyvumas pas mus auga lėčiau negu atlyginimai – produktyvumas reiškia, kiek mes pagaminame ir parduodame produkcijos. Ar tai buvo vienintelis iššūkis? Matyt, kad ne – susidėjo, tačiau kuris šiaudas buvo tas paskutinis, sunku pasakyti“, – sakė V. Šilinskas.

„Investors’ Forum“ vadovo teigimu, be spartaus atlyginimų augimo kompanijoms iššūkių kelia mokesčių reforma – dvejus metus keltas pelno mokestis, priimti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai.

„Šiuo atveju man atrodo, kad čia buvo taip, jog įmonė generavo nuostolius Lietuvoje, pamatė, kad iš tų nuostolių išlipti nepavyks ir gamyklą uždarė. Dabar nereikia ieškoti kaltų, reikia pažiūrėti, ką mes galime padaryti, kad nesektų daugiau gamyklų“, – teigė V. Šilinskas.

Pasak jo, politiniai sprendimai Lietuvoje jau kurį laiką nebuvo orientuoti į konkurencingumo didinimą, todėl būtina skubiai imtis veiksmų, kad iš šalies nesitrauktų ir kiti dideli investuotojai. V. Šilinskas taip pat pažymėjo, jog tarptautinių kompanijų pelno maržos Lietuvoje mažėja jau kurį laiką, o tai turi nemažų rizikų.

„Galime suprasti, kad, kol įmonė uždirba 10 proc., tai yra sveika pelno marža, jie (…) plečiasi ir žiūri, ką gali padaryti, kad daugiau uždirbtų. Bet kai pelno marža pradeda leistis žemiau 5 proc., arba tampa nuostolinga vykdyti veiklą, tada įmonė svarsto – ar man dirbti į nuostolį, ar užsidaryti ir nuostolio nebegeneruoti“, – sakė V. Šilinskas.

Jo teigimu, iki šiol tarptautinės bendrovės, susiduriančios su ekonominiais iššūkiais, veiklą būdavo linkusios nutraukti kitose valstybėse, o Lietuvoje atvirkščiai – ją plėsdavo.

„Kai tarptautinės įmonės, kurios investavo Lietuvoje, susidurdavo su iššūkiais, ne vieną ir ne du atvejus esu matęs, kai uždarydavo gamyklas kažkur kitur – Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, kurios buvo pastatytos seniau, kur atlyginimai yra aukštesni, produktyvumas mažesnis. (…) Čia yra pirmas atvejis, kai matau, kad pasirenka uždaryti sąlyginai naują gamyklą, kuri buvo pastatyta Lietuvoje“, – tikino „Investors’ Forum“ vadovas.

Europa vis dar konkuruoja tarpusavyje, o ne su JAV ir Kinija

Investuotojų forumo vadovo teigimu, Europos Sąjunga (ES) pralaimi konkurencinę kovą pasaulinėje rinkoje, kas esą susiję ir su tuo, kad Bendrijos šalys dažnu atveju vis dar konkuruoja tarpusavyje, o ne su kitomis ekonomikos milžinėmis – JAV ir Kinija.

„Mes norime konkurencijos, bet mes tai vertiname tik Europos Sąjungos lygmenyje – gal, jeigu turėtume vieną didelę korporaciją, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais, (ES situacija rinkoje būtų kitokia – ELTA). Šiuo metu (Europa – ELTA) to negali padaryti“, – kalbėjo V. Šilinskas.

„Kinija yra viena, Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienos, o Europa vis dėlto yra valstybių sąjunga ir mes vis dar dažnu atveju konkuruojame viduje, o ne su Kinija ar JAV, o mums reikėtų daugiau vieningumo“, – tikino jis.

Pasak „Investors’ Forum“ vadovo, nuo šių valstybių Europa ne vieną dešimtmetį atsilieka technologijų rinkoje.

„Europa jau dešimtmečius susiduria su iššūkiais – paslaugų srityje mus nukonkuravo amerikiečiai, mes neturime nei „Microsoft“, nei „Facebook“, nei „Google“ – tų didžiųjų IT kompanijų – analogų. Ir jeigu pradėtume žiūrėti, kur mes atsilikome kaip Europa, (…) šitoje – inovacijų, būtent kompiuterizacijos ir interneto gigantų technologijų – srityje atsiliekame gal nuo 1970-ųjų metų. Kažkada buvo tikslas pasivyti, dabar – mažinti atsilikimą“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Anot jo, Kinija skiria dideles subsidijas atskiriems pramonės sektoriams ir taip skatina verslo plėtrą, tuo metu konkurencijai sustiprėjus – subsidijų apimtis pradeda mažinti. Tokios praktikos nebuvimas Europoje, V. Šilinsko nuomone, smarkiai prisidėjo prie konkurencijos iššūkių.

„Lietuvoje ir Europoje tas modelis nebuvo taikomas ir sakoma – ne, verslui negalime padėti, verslas turi daryti pats. Tai gaunasi, kad Europoje veikiantis verslas turi konkuruoti su verslu Kinijoje, kur pagalba valstybinė yra ir dažnu atveju (…) mes nesukonkuruojame ir todėl turime turėti europinę politiką, kaip mes saugome savo verslą ir kaip konkuruojame pasaulinėse rinkose“, – aiškino V. Šilinskas.

Kaip pranešta šią savaitę, veiklą Lietuvoje nutraukia įmonės „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ ir „Aumovio Global Holding“, valdančios gamyklas Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ), jų uždarymas etapais vyks iki 2028-ųjų.

Pati bendrovė kaip pasitraukimo priežastis įvardijo mažėjančią paklausą, neišnaudojamus gamybinius pajėgumus ir vis sudėtingesnį logistikos procesą.

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė, komentuodama Vokietijos automobilių pramonės gigantės sprendimą trauktis iš Lietuvos, teigė, kad jis susijęs ne su valstybės pasiūlymais įmonei ar jos rinkos padėtimi, bet su griežtu europiniu reguliavimu ir biurokratija.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *