Iš pirmo žvilgsnio tai skamba neįtikėtinai, tačiau, pasak mokslininkų, svogūnų lukštai gali padėti pagerinti saulės baterijų veikimą.

Pasaulinė energetikos industrija per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė. Atsinaujinančios energijos sprendimai daugelyje šalių tapo prioritetu, siekiant įgyvendinti pačių išsikeltus švarios energijos ir taršos mažinimo tikslus.

Gamta ne kartą tapo įkvėpimo šaltiniu technologiniams proveržiams. Pavyzdžiui, kai kurių drugelių sparnuose esantys mikroskopiniai dariniai padeda efektyviau sugerti saulės spindulius, todėl inžinieriai šias nanostruktūras ėmė taikyti kuriant naujos kartos saulės modulius.

Panašiai ir vėjo energetikoje – kuprotųjų banginių pelekų nelygumai leidžia jiems staigiai manevruoti vandenyje, o ši idėja pritaikyta vėjo turbinų menčių konstrukcijose, mažinant pasipriešinimą ir didinant efektyvumą.

Saulės energija laikoma vienu gausiausių energijos šaltinių pasaulyje. Skaičiuojama, kad per vieną 90 minučių ciklą Žemę pasiekiantis saulės energijos kiekis teoriškai galėtų patenkinti viso pasaulio poreikius metams. Ne veltui saulės energetika šiandien dominuoja atsinaujinančių išteklių rinkoje ir sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius visų naujai į pasaulinį tinklą prijungiamų atsinaujinančios energijos pajėgumų.

Vis dėlto tradicinės saulės baterijos susiduria ir su praktiniais iššūkiais, kurie išryškėja jas diegiant dideliu mastu. Tarp tokių problemų minimas ir vadinamasis saulės modulių užterštumas, kai dulkės bei nešvarumai mažina efektyvumą.

Kovo mėnesį pristatytas naujas sprendimas atkreipė dėmesį dėl netikėtos idėjos. „Turku universiteto“ pranešime teigiama, kad biologinės kilmės medžiagos gali padėti apsaugoti saulės elementus nuo ultravioletinės spinduliuotės.

Tyrėjai nustatė, jog sujungus augalinės kilmės medžiagas ir natūralius dažus, išgautus iš raudonųjų svogūnų lukštų, galima sukurti itin ploną skaidrią plėvelę. Ji veiktų kaip apsauginis sluoksnis, padedantis sumažinti žalingą UV spindulių poveikį saulės elementams.

Skelbiama, kad sukurta plėvelė sulaikė daugiau kaip 99,9 proc. žalingos UV spinduliuotės. Negana to, ji esą pasirodė efektyvesnė už šiuo metu plačiai naudojamus naftos pagrindu pagamintus filtrus.

Mokslininkų teigimu, tokio itin plono natūralaus apsauginio sluoksnio pritaikymas ateityje galėtų turėti didelę reikšmę: ilgainiui saulės baterijos taptų patvaresnės ir veiksmingesnės. Jei ši kryptis pasiteisins, svogūnų lukštų pagrindu kuriama technologija gali sulaukti platesnio industrijos dėmesio ir tapti vienu iš standartinių sprendimų saulės energetikoje.