Įtakingiausi Europos politiniai ir verslo lyderiai, susirinkę į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, dalyvavo aukšto lygio vakarienėje Euronews renginių erdvėje, kur aptarė žemyno ekonominę ateitį.
Diskusijose pabrėžta, kad Europai būtina protingiau investuoti, derinti konkurencingumą su tvarumu ir peržiūrėti reguliavimo aplinką taip, kad ji skatintų inovacijas.
Vakarienės svečių komentarai, išsakyti renginio užkulisiuose ir pristatyti vaizdo įraše, atskleidė bendrą nuotaiką: jei Europa nori išsaugoti ir sustiprinti savo pozicijas sparčiai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje, ji privalo veikti ryžtingai.
Investicijos, įgūdžiai ir inovacijos – trys pagrindiniai prioritetai
Diskusijų darbotvarkėje dominavo keli esminiai Europos Sąjungai svarbūs klausimai. Buvo keliama dilema, kaip Europai išplėsti investicijas į įgūdžių ugdymą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, proveržio technologijas bei strateginę infrastruktūrą, kai viešieji finansai jau dabar patiria didelį spaudimą.
Diskutuota, ar dabartinės priemonės – tokios kaip Ekonomikos gaivinimo fondas ir svarbius bendros Europos interesus atitinkančios iniciatyvos (IPCEI) – yra pakankamos, atsižvelgiant į iššūkių mastą. Ne mažiau svarbus ir klausimas, ar Europa gali išlaikyti savo globalų konkurencingumą, jei nebus įgyvendintos gilios švietimo ir profesinio rengimo sistemų reformos.
Konkurencingumas ir tvarumas: priešprieša ar galimybė?
Vakarienėje išryškėjo ir besikeičiantis požiūris į konkurencingumo bei tvarumo santykį – ši tema tampa vis svarbesnė kalbant apie žemyno ateitį. Tradicinė nuostata, kad žaliasis perėjimas neišvengiamai silpnina pramonės rezultatus, šiandien vis dažniau kvestionuojama.
Pripažįstama, kad dekarbonizacija, skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto diegimas gali tapti galingais produktyvumo bei ilgalaikio konkurencingumo varikliais. Kitaip tariant, ekologiniai tikslai ir ekonominė galia nebūtinai yra priešingi poliai – tinkamai nukreiptos investicijos leidžia juos suderinti ir paversti tvarumą nauju konkurenciniu pranašumu.
Ar Europai trūksta nuoseklios pramonės strategijos?
Nors politiniuose pareiškimuose dažnai kalbama apie bendrą Europos pramonės viziją, kyla klausimų, ar Europos Sąjunga iš tiesų turi iki galo nuoseklią ir suderintą pramonės strategiją. Skirtingi valstybių narių prioritetai ir interesai gali lėtinti bendrą pažangą ir trukdyti formuoti vieningą kryptį.
Politikos formuotojai ir analitikai tebediskutuoja, kokiems tikslams turėtų būti teikiama pirmenybė – konkurencingumui, tvarumui ar strateginiam autonomiškumui. Viena aišku: šiandien priimami sprendimai lems Europos pramonės raidos kryptį ir jos padėtį pasaulinėje rinkoje artimiausiam dešimtmečiui.
Reikia skubių ir koordinuotų veiksmų
Apibendrinant Davose vykusio susitikimo išvadas, akcentuota bendra žinia: Europai būtini skubūs, koordinuoti ir drąsūs veiksmai. Norint sėkmingai suderinti inovacijas, tvarumą ir konkurencingumą, reikės kryptingų strateginių investicijų, ryžtingų politinių sprendimų ir aiškios vizijos dėl žemyno pramonės bei ekonomikos ateities.
Diskusijos Davose suteikė momentinį vaizdą, kaip Europos lyderiai vertina šiuos iššūkius ir kokią kainą žemynas gali sumokėti, jei praleis progą prisitaikyti prie naujų globalios ekonomikos realijų.