Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių atvirai kalba apie būtinybę ruoštis galimoms krizėms ir net karo scenarijams. Ypač akcentuojamas finansinis ir praktinis gyventojų pasirengimas – nuo būtiniausių atsargų iki atsiskaitymo galimybių sutrikus įprastoms sistemoms.
Šiame kontekste Švedijos centrinio banko rekomendacijos dėl grynųjų pinigų laikymo namuose sulaukė didelio dėmesio visoje Europoje.
Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) paragino šalies gyventojus namuose laikyti grynųjų pinigų atsargą, kad karo ar didelės krizės atveju jie galėtų įsigyti maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių.
Naujose gyventojams skirtose rekomendacijose nurodoma, kad kiekvienas suaugęs žmogus turėtų turėti ne mažiau kaip 1000 Švedijos kronų (apie 110 JAV dolerių) grynaisiais.
Be to, švedams patariama naudotis keliomis skirtingų finansų įstaigų banko kortelėmis ir turėti prieigą prie populiarios vietinės internetinių mokėjimų paslaugos „Swish“.
Taip pat skaitykite:
Riksbankas pabrėžia, kad gyventojai atlieka svarbų vaidmenį nacionalinės gynybos sistemoje.
„Prieiga prie įvairių atsiskaitymo būdų didina piliečių gebėjimą atlikti mokėjimus esant laikiniems sutrikimams, krizėms ar, blogiausiu atveju, karo metu“, – teigiama centrinio banko pranešime.
Tokios rekomendacijos yra platesnių Švedijos pasirengimo galimoms karinėms ar kibernetinėms atakoms priemonių dalis. Šios priemonės susijusios su augančiomis grėsmėmis regione, ypač iš Rusijos ir iš dalies Irano pusės.
Anksčiau Švedijos vyriausybė jau buvo išsiuntusi gyventojams specialias brošiūras su patarimais, kaip pasirengti krizinėms situacijoms. Jose, be kita ko, aiškinama, kiek geriamojo vandens atsargų reikėtų turėti namuose ir kaip gauti naujienas nutrūkus elektros tiekimui.
Švedija laikoma viena labiausiai skaitmenizuotų pasaulio valstybių atsiskaitymų srityje – tik maždaug vienas iš dešimties mokėjimų čia atliekamas grynaisiais. Būtent dėl to valdžia nuogąstauja, kad sutrikus skaitmeninei infrastruktūrai žmonės gali likti be galimybės atsiskaityti už pirkinius.
Taip pat skaitykite:
Riksbankas taip pat paragino priimti naują įstatymą, kuris apsaugotų grynųjų pinigų, kaip atsiskaitymo priemonės, naudojimą, tačiau atitinkamas įstatymo projektas dar nėra pateiktas.
Centrinis bankas pažymi, kad iki liepos 1 d. gyventojai turi būti aprūpinti galimybe atsiskaityti už maistą ir vaistus banko kortelėmis net ir neprisijungus prie interneto, jei elektroninių mokėjimų sistema laikinai neveiktų.
Panašias rekomendacijas dėl grynųjų laikymo jau yra paskelbę ir Suomijos bei Norvegijos centriniai bankai. Šios valstybės, kaip ir Švedija, ribojasi su Rusija ir galimų krizių riziką vertina labai rimtai.
Anksčiau buvo skelbta, kad Šiaurės Europos šalys, įskaitant Švediją, rengia galimų tarpvalstybinių civilių evakuacijos planus karo konflikto regione atveju.
Taip pat pranešta, kad rusų agentai ir su Kremliumi susiję asmenys aktyviai perka gyvenamąją ir komercinę nekilnojamąją nuosavybę Europos šalyse prie karinių bazių, uostų ir strateginės infrastruktūros objektų. Žvalgybos duomenimis, tokie objektai gali būti platesnio „trojinių arklių“ tinklo dalis, skirto šnipinėjimui, diversijoms ir galimų atakų rengimui kilus įtampai regione.
