Daugeliui žmonių tam tikru gyvenimo etapu tenka susidurti su įsipareigojimais, kurie ima slėgti labiau, nei norėtųsi. Skolos pačios savaime nėra blogis, tačiau bėda prasideda tada, kai jos nebėra valdomos, o žmogus ima gyventi nuo vienos įmokos iki kitos.
Tokiomis aplinkybėmis itin svarbu suprasti, kaip veikia skolos grąžinimo strategijos, kokie jų privalumai ir ribotumai, ir kaip pasirinkti sau tinkamiausią kelią. Tai nėra greiti stebuklingi sprendimai, o veikiau tvarkingas, nuoseklus planas.
Kas iš tiesų yra „blogos“ ir „geros“ skolos
Kasdieniame kalbėjime dažnai girdime skirstymą į geras ir blogas skolas. Nors tokia klasifikacija supaprastina realybę, ji padeda įsivardyti, kokie įsipareigojimai kelia didžiausią riziką asmeniniam biudžetui.
Dažniausiai blogomis laikomos tos skolos, kurios finansuoja vartojimą, o ne turto ar pajamų kūrimą. Pavyzdžiui, įsigytas daiktas greitai nuvertėja, tačiau įsipareigojimas išlieka toks pats arba net didėja dėl delspinigių.
Geresnėmis laikomos tos skolos, kurios susijusios su ilgalaike nauda, pavyzdžiui, išsilavinimu ar profesine veikla. Vis dėlto net ir tokie įsipareigojimai gali tapti problema, jei jie nesuderinti su realiomis pajamomis.
Praktinis klausimas, kurį verta sau užduoti: ar ši skola didina mano finansinį saugumą ateityje, ar priešingai, mažina kasmėnesinį manevro laisvumą ir kuria įtampą.
Pirmas žingsnis: aiškus visų skolų žemėlapis
Prieš renkantis bet kurią skolos grąžinimo strategiją, reikia tiksliai žinoti, su kuo turite reikalą. Tai reiškia ne tik bendrą sumą, bet ir visus svarbiausius parametrus.
Praktiškai tai galima padaryti susikuriant paprastą lentelę ar sąrašą, kuriame atsispindėtų kreditorius, likusi suma, mėnesinė įmoka, sutarties trukmė, delspinigių tvarka ir kiti esminiai punktai.
Į šį žemėlapį verta įtraukti ir vadinamąsias „nematomas“ skolas: atidėtus mokėjimus, dalinius apmokėjimus, skolas už komunalines paslaugas ar draugus ir artimuosius. Jos taip pat veikia jūsų finansinę padėtį.
Tik matant visą vaizdą galima priimti pagrįstą sprendimą, nuo kokių įsipareigojimų pradėti ir kokios strategijos laikytis.
Dvi populiarios strategijos: „sniego gniūžtė“ ir „lavina“
Asmeninių finansų praktikoje dažniausiai aptariami du skolos mažinimo būdai, kurie gali būti pritaikyti ir Lietuvos gyventojams. Tai vadinamosios „sniego gniūžtės“ ir „lavinos“ strategijos.
„Sniego gniūžtės“ metodas reiškia, kad visų pirma sutelkiamas dėmesys į mažiausią skolą. Visoms kitoms mokamos minimalios įmokos, o visas papildomas lėšas skiriate mažiausiai sumai, kol ši visiškai išnyksta.
Šio būdo stiprybė psichologinė. Greitas rezultatas, kai viena skola „dingsta“ iš sąrašo, dažnai suteikia motyvacijos tęsti toliau. Tačiau finansiškai ne visada tai optimaliausia, ypač jei palūkanų dydžiai labai skiriasi.
„Lavinos“ metodas skiriasi tuo, kad prioritetas teikiamas brangiausiai skolai, t. y. tai, kuriai taikoma didžiausia kaina. Mažiausiai kainuojančios skolos paliekamos eilės gale, net jei jų suma nedidelė.
Kuri strategija finansiškai naudingesnė
Jei žiūrėtume vien tik į finansinę pusę, dažniausiai daugiau naudos duoda „lavinos“ principas. Kuo greičiau sumažinamos didžiausios kainos skolos, tuo mažiau sumokama už naudojimąsi pinigais bendrai per visą laikotarpį.
Vis dėlto realiame gyvenime motyvacija ir įprotis laikytis plano dažnai svarbesni už teorinį optimalumą. Kai kam lengviau laikytis ilgalaikio tikslo, jei greitai matomas apčiuopiamas progresas, net jei jis kainuoja šiek tiek brangiau.
Viena iš galimų išeičių derinti abu metodus. Pavyzdžiui, pradėti nuo vienos ar dviejų mažiausių skolų, kad pajustumėte rezultatą, vėliau pereiti prie „lavinos“ principo ir dėmesį skirti brangiausiems įsipareigojimams.
Svarbiausia, kad pasirinktu metodu būtumėte pasirengę vadovautis ne vieną mėnesį, o tiek laiko, kiek iš tiesų reikės skolų naštai sumažinti.
Biudžeto peržiūra: be jos nepadės jokia strategija
Jokia skolos grąžinimo sistema neveiks, jei kasdieniai įpročiai nesikeis. Todėl kartu su skolos žemėlapio sudarymu reikalinga ir detali pajamų bei išlaidų apžvalga.
Neretai paaiškėja, kad dalį lėšų „suvalgo“ nuolat pasikartojančios, bet menkai pastebimos išlaidos, pavyzdžiui, kelių prenumeratų ar spontaniškų pirkinių mišinys. Jas sumažinus ar atsisakius, atsiranda papildomų resursų skoloms mažinti.
Vertėtų aiškiai atskirti būtinąsias išlaidas ir tas, kurios priskirtinos norams. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti visų malonumų, tačiau bent laikinai svarbu juos kiek suspausti, kol padėtis taps saugesnė.
Praktiškai naudinga nustatyti konkrečią sumą per mėnesį, kurią galėsite skirti paspartintam skolos grąžinimui, ir šios sumos laikytis kaip nejudinamos ribos.
Kada verta kreiptis į kreditorius ir derėtis
Dalis žmonių vengia bet kokio kontakto su kreditoriais, ypač jei vėluoja su mokėjimais. Tačiau būtent ankstyvas atviras pokalbis gali padėti rasti sprendimą, kol situacija dar neperaugusi į teisines pasekmes.
Kai kuriais atvejais galima susitarti dėl mokėjimo grafiko pakeitimo, dalinio atidėjimo ar kelių skolų sujungimo. Tai nėra visiems prieinama, bet verta bent pasidomėti savo galimybėmis.
Svarbu bendrauti aiškiai ir pateikti realų, skaičiais pagrįstą savo biudžeto vaizdą, užuot žadėjus tai, ko nepavyks įgyvendinti. Nerealūs pažadai dažnai tik pablogina santykius su kreditoriumi.
Jei skirtingų įsipareigojimų daug ir situacija jau tapo sunkiai valdoma, verta pasvarstyti ir apie finansų konsultanto ar teisininko patarimą, kad žinotumėte savo teises ir pareigas.
Psichologinė pusė: kaip išvengti nuolatinio kaltės jausmo
Skolos dažnai susijusios ne tik su skaičiais, bet ir su emocijomis: gėda, baime, nuolatiniu nerimu. Tai gali trikdyti sprendimų priėmimą ir trukdyti imtis veiksmų, net kai sprendimo kryptis gana aiški.
Vienas iš būdų sumažinti įtampą yra finansinius klausimus „iškelti į dienos šviesą“ ir suteikti jiems aiškią struktūrą. Kai matote konkretų planą, net jei jis užtruks keletą metų, situacija dažnai ima atrodyti labiau valdoma.
Naudinga reguliariai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, peržiūrėti pasiektą progresą ir fiksuoti ne tik sumas, bet ir pačių įpročių pokyčius. Tai padeda matyti, jog pastangos duoda vaisių, net jei sumažėjusi skaičiais skola dar atrodo didelė.
Galiausiai svarbu neapsiriboti vien ribojimais. Kuo anksčiau pradedama galvoti apie pagalvės sukūrimą ateičiai, tuo mažiau tikėtina, kad skolos ateityje taps nuolatiniu palydovu.
Ką galima padaryti jau šią savaitę
Vietoj to, kad apsiribotumėte teorinėmis žiniomis, verta imtis kelių paprastų, bet konkrečių veiksmų. Pirmasis jų būtų visų įsipareigojimų sąrašo sudarymas ir susisteminimas.
Antras žingsnis galėtų būti trijų pastarųjų mėnesių išlaidų peržiūra banko išrašuose ir kelių aiškių, bet realistiškų ribų nusistatymas. Trečias, jei jaučiate poreikį, trumpas pokalbis su kreditoriumi ar specialistu dėl galimų sprendimų.
Net ir nedidelis žingsnis, atliktas šiandien, dažnai turi daugiau poveikio nei idealus, bet nuolat atidėliojamas planas. Skolos valdymas nėra vienkartinis projektas, tai ilgesnis procesas, kurio kryptį pasirenkate jūs.
