Skyrybos Lietuvoje: kaip dalijamas būstas, santaupos ir skolos?
Skyrybų atveju Lietuvoje turtas paprastai nėra dalijamas pagal tai, kieno vardu jis įregistruotas ar kuris sutuoktinis uždirbo daugiau. Pagrindinė taisyklė yra kita: jeigu turtas įgytas po santuokos sudarymo, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nebent sutuoktiniai yra susitarę kitaip, pavyzdžiui, vedybų sutartimi.
Tai reiškia, kad dalijant turtą pirmiausia vertinama ne formalus registras, o turto teisinis režimas. Lietuvos civilinis kodeksas numato lygių dalių principą, todėl įprastai laikoma, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrame turte yra vienodos.
Ši logika taikoma ne tik būstui, automobiliui ar santaupoms, bet ir po santuokos gautoms darbo pajamoms, pajamoms iš verslo, o tam tikrais atvejais ir turto vertės padidėjimui.
Tačiau ne visas turtas automatiškai tampa bendras. Asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe paprastai laikomas turtas, įgytas iki santuokos, taip pat paveldėtas ar padovanotas turtas, jei nebuvo aiškaus pagrindo jo laikyti bendru.
Vis dėlto praktikoje svarbu tai, kad ir asmeninis turtas gali tapti ginčo objektu, jeigu santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar abiejų sutuoktinių darbu. Tokiais atvejais teismas gali spręsti ne tik dėl paties turto statuso, bet ir dėl kompensacijos.
Kada turtas nebūtinai dalijamas po lygiai
Nors lygių dalių principas yra pagrindas, jis nėra absoliutus. Teismas gali nuo jo nukrypti, jeigu tam yra svarbios aplinkybės. Praktikoje ypač reikšmingi nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, dėl kurių mechaniškas padalijimas po 1/2 nebūtų teisingas.
Svarbu ir tai, kad dalijamas ne tik turtas, bet vertinamos ir prievolės. Jei santuokos metu buvo paimtos paskolos šeimos poreikiams, jos paprastai taip pat laikomos bendromis. Tai reiškia, kad vien skyrybų faktas savaime nepanaikina bendros atsakomybės kreditoriams.
Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad skyrybos negali būti naudojamos kaip būdas išvengti skolų ar nuskriausti kreditorius. Jeigu sutuoktiniai sutaria, turto klausimus jie gali išspręsti taikiai, sudarydami susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Jei kyla ginčas, klausimą sprendžia teismas. Be to, nuo 2020 metų sausio 1 dienos šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena, Lietuvoje taikoma privalomoji mediacija. Tai reiškia, kad prieš einant į teismą dėl ginčijamo turto padalijimo dažnai pirmiausia tenka pabandyti ginčą spręsti taikiai su mediatoriaus pagalba.
Ką verta žinoti praktiškai?
Didžiausia klaida skyrybų metu yra manyti, kad viską lemia vien dokumentuose įrašytas savininkas. Jeigu butas, automobilis ar santaupos sukaupti santuokos metu, vien registracija vieno asmens vardu dar nereiškia, kad tai tik jo turtas.
Lygiai taip pat ir asmeninis turtas nėra visiškai „neliečiamas“, jei jo vertė buvo ženkliai padidinta iš bendrų šeimos lėšų. Todėl skyrybų atveju paprastai svarbiausi tampa keturi klausimai: kada turtas įgytas, iš kokių lėšų jis įgytas, ar buvo sudaryta vedybų sutartis ir ar santuokos metu nebuvo esminių investicijų į vieno sutuoktinio asmeninį turtą.
Nuo šių aplinkybių dažniausiai ir priklauso, ar turtas bus dalijamas po lygiai, ar vienam iš sutuoktinių priklausys kompensacija arba didesnė dalis.
Trumpai tariant, Lietuvoje skyrybų metu galioja principas, kad santuokoje sukurtas turtas yra abiejų bendras, o jo padalijimas dažniausiai pradedamas nuo lygių dalių prezumpcijos. Tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, vaikų interesų, skolų, turto kilmės ir teismų praktikos.
