Šiuo metu pasaulis susiduria su nauju branduolinės ginkluotės kontrolės vakuumu: nustojo galioti paskutinė ribojanti sutartis tarp JAV ir Rusijos, o aiškių taisyklių, kaip reguliuoti didžiausius branduolinius arsenalų, nebeliko.

Tokiame kontekste JAV pradėtos derybos su Rusija ir Kinija gali tapti lemtingu bandymu sukurti naują, platesnę ir šiuolaikinėms grėsmėms pritaikytą pasaulinio saugumo architektūrą.

JAV pradeda slaptas derybas dėl naujos globalios sutarties

Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo derybų seriją su Rusija ir Kinija dėl naujos tarptautinės sutarties, kuri galėtų iš esmės pakeisti pasaulinės saugumo sistemos pusiausvyrą.

Skelbiama, kad JAV delegacija pirmadienį Ženevoje jau susitiko su Rusijos atstovais, o kitą dieną numatytos konsultacijos su Kinijos delegacija. Pagrindinis tikslas – aptarti galimybę sukurti daugiašalę sutartį, kuri būtų gerokai platesnė už iki šiol galiojusias dvišales JAV ir Rusijos sutartis.

Kalbama apie naują strateginių ginklų kontrolės formatą po to, kai baigė galioti START-3 (New START) sutartis, daugelį metų ribojusi JAV ir Rusijos raketų bei branduolinių užtaisų dislokavimą. JAV pabrėžia, kad ateities susitarimuose privalo dalyvauti ir Kinija, nes jos karinis ir branduolinis potencialas sparčiai auga.

Kinijos pozicija: atsargumas ir neapibrėžtumas

Pekinas kol kas laikosi atsargios pozicijos. Anksčiau Kinijos pasiuntinys nusiginklavimo klausimais Šen Dziangas yra pareiškęs, kad šalis šiuo metu nėra pasirengusi prisijungti prie naujo derybų formato. Todėl nėra aišku, ar Kinija sutiks pereiti prie oficialaus daugiašalio dialogo.

Kartu JAV diplomatai informuoja jau surengę atskiras konsultacijas su Jungtine Karalyste ir Prancūzija. Vašingtono teigimu, kitas žingsnis – įtraukti visus penkis nuolatinius JT Saugumo Tarybos narius į platesnes, daugiašales derybas dėl strateginio stabilumo ir branduolinės ginkluotės kontrolės.

Putinas renkasi jėgos kelią

Diplomatinių pastangų fone Kremlius toliau demonstruoja griežtą, jėga paremtą liniją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžia, kad strateginių pajėgų modernizavimas išlieka absoliučiu prioritetu. Jo teigimu, vadinamosios „branduolinės triados“ (sausumos, jūrinių ir oro bazavimo branduolinių pajėgų) vystymas turi užtikrinti šalies saugumą ir „jėgų pusiausvyrą“ pasaulyje.

Putinas taip pat akcentuoja, kad atnaujinimas apims visas ginkluotąsias pajėgas, didinant jų kovinę parengtį, mobilumą ir technologinius pajėgumus.

Pasaulis be ribojančių sutarčių

2026 m. vasario 5 d. nustojo galioti paskutinė sutartis tarp JAV ir Rusijos, kuri ribojo jų strateginius branduolinius arsenolus. Pirmą kartą per daugiau kaip 50 metų pasaulyje nebėra privalomo mechanizmo, reguliuojančio didžiausius branduolinių ginklų kiekius.

Ši sutartis nustatė branduolinių kovinių galvučių, raketų ir bombonešių limitus, numatė reguliarias inspekcijas bei duomenų apsikeitimo mechanizmus. Be jos tarptautinė atgrasymo sistema lieka be aiškių, teisiškai įtvirtintų taisyklių.

Analitikai perspėja, kad tokia padėtis gali įžiebti naujas ginklavimosi varžybas tarp JAV, Rusijos ir Kinijos – ypač atsižvelgiant į sparčią aukštos tikslumo ginkluotės, kibernetinių operacijų ir dirbtinio intelekto raidą, kuri dar labiau komplikuoja strateginės pusiausvyros užtikrinimą.

Europos „branduolinio skėčio“ paieškos

Tuo pat metu Europoje vyksta atskiri, konfidencialūs politiniai procesai. Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradėjo slaptas konsultacijas dėl naujos Europos branduolinio atgrasymo architektūros ir vadinamojo „branduolinio skėčio“ žemynui.

Vakarų šaltiniai taip pat skelbia, kad Rusija per Baltarusiją esą permetinėja branduolinių pajėgumų platformas ar infrastruktūrą arčiau Europos Sąjungos sienų. Baltarusijos opozicijos lyderė ragina Vakarus daug rimčiau atkreipti dėmesį į situaciją šalyje ir jos vaidmenį Rusijos branduolinėje strategijoje.

Ar įmanomas naujas saugumo balansas?

Ekspertų vertinimu, tolesnės derybos tarp JAV, Rusijos, Kinijos ir kitų branduolinių valstybių gali tapti lemiamu veiksniu, nulemsiančiu būsimos pasaulio saugumo sistemos kontūrus. Daug kas priklausys nuo to, kiek šalys bus pasirengusios realiems kompromisams ir skaidriam, patikrinamais mechanizmais pagrįstam susitarimui.

Kol kas mažai požymių, kad pagrindiniai veikėjai būtų linkę atsisakyti savo maksimalistinių pozicijų. Todėl pasaulis artimiausiais metais greičiausiai gyvens didesnio neapibrėžtumo ir rizikos sąlygomis, laukiant, ar diplomatinėms pastangoms pavyks sustabdyti naują, daug pavojingesnę branduolinių ginklavimosi varžybų bangą.